Lipnučiai, puponautai ir kitos panašios akcijos – pramoga vaikams ar bandymas pasipelnyti?

Rinkodaros triukas ne visada reiškia blogį

Nuo seno aišku, kad prekybos tinklų rinkodarininkai ir marketingo specialistai įvairiais būdais ieško kaip gi pritraukti daugiau pirkėjų. Nuolaidos ir akcijos – savaime suprantamas prekybininkų triukas, tačiau vien to nepakanka. Žmonėms reikia ir atrakcijų, kažko, kas į mėgstamą prekybos centrą sugrįžti ir pirkti priverstų vėl ir vėl.

Pastaraisiais metais pastebimas pokytis: didieji prekybos tinklai ėmė dalinti įvairius žaislinius akcinius niekučius, kurie it bites prie medaus traukia mažiausius parduotuvių lankytojus. Visiems aišku, kad tai elementari rinkodara, kuri visada pasiteisina. Kažkokia nemokama dovanėlė paveikia ir patiklesnį suaugusį, ką jau kalbėti apie vaiką.

Tokios akcijos tikrai nėra vieninteliai psichologiniai triukai atliekami prekybos centruose. Juk jau seniai žinoma, kad, žemiausiuose lentynų vietose išdėstomos prekės vaikams, pavyzdžiui, šokoladukai, o aukščiau – prekės suaugusiems [1].

Kai kurie visuomenės nariai ir tėveliai piktinasi tokiu agresyviu prekybos tinklų marketingu, nukreiptu tiesiai į mažiausius. Juk puponautai, pimpačkiukai ar dar kokia akcinių žaisliukų serija taip įtraukia vaikus, kad mokyklose, žaidimų aikštelėse ar net socialinėje erdvėje prasideda tikri mainai, o tėveliai raginami pirkti vėl ir vėl, kad tik namus pasiektų nauja figūrėlė ar lipdukas.

Kita vertus, už tokių akcijų gali būti ir prasmė: ne visuomet jos yra tik verslo tikslais sukurtas burbulas, kuris sprogsta iškart, kai tampa mažiau pelningas. Juk kai kurios akcijos skatina vaikus susipažinti su sveika mityba, sužinoti kažką naujo apie Lietuvą, galbūt tiesiog gražiai žaisti ir laukti naujos figūrėlės į kolekciją? Patys akciniai žaislai kelia menką pavojų. Svarbiau atrasti balansą, kad noras turėti naują puponautą netaptų manija.

Akcija ar smagus žaidimas?

Viena pirmųjų didelį visuomenės, tiksliau, jauniausios jos dalies – vaikų, susidomėjimo sulaukusi akcija buvo dar 2013 „Maxima" tinkle pasirodę puponautai. Tuomet žiniasklaida skelbė, kad dalis vaikų itin įsitraukė į šių žaislų rinkimą, o tėvai nerimavo dėl priklausomybės tampančios beveik manija. Ši akcija startavo naujų mokslo metų pradžioje ir ja siekta atrasti įdomias formas, kaip paskatinti moksleivius ir jų tėvus tėvelius ruoštis mokyklai [2].

Patys prekybos centro atstovai pažymėjo, kad puponautai tapo ne akcijos dalimi, o veikiau žaidimu, kuris iš tiesų sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Puponautai į „Maxima“ parduotuves vėliau sugrįžo dar ne kartą ir tapo savotišku prekės ženklu: vaikams buvo pasiūlytos mokyklinės prekės, kojinės ar marškinėliai būtent su puponautų atributika. Maxima“ prekybos tinklo duomenimis, per 2013-uosius buvo išdalyta 6,5 mln. puponautų.

Nors ne viena šeima itin kritikavo prekybos tinklo pasirinkimą tęsti tokią akciją, peikė grobuonišką siekimą, kad klientas išleistų kuo daugiau pinigų, taikantis į vaikus, vis tik, analogiškos akcijos nėra naujiena nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Pastaraisiais metais bene kiekvienas prekybos tinklas yra pristatęs savo žaislų ar lipdukų kolekcijas, kurias norint papildyti, reikia pirkti už tam tikrą sumą.

Vis tik, ne visais atvejais tai yra problema. Ar pirkti tokiai akcija priklausančias prekes ir įsitraukti į žaidimą iš esmės renkasi suaugę, ne vaikai. Be to, kai kuriais atvejais galima įžvelgti ir tam tikrą naudą. Pavyzdžiui, puponautai, kurį laiką visiškai pavergė mažųjų širdis, skatino užsiimti mainais, kurti istorijas. Tai, kad ir trumpam, bet gali atitolinti vaikus nuo perteklinio technologijų naudojimo, vėl paskatinti žaisti realiais žaislais, bendrauti.

Skirtingi vardai slepia panašią idėją

Kiekvienas prekybos tinklas, vienu ar kitu metu, galėjo pasigirti sava akcija, skatinančia įsitraukti ir mažuosius. „IKI" siūlė piktus paukščius, įsitraukęs buvo net Lietuvos paštas: siūlė pimpačkiukus. Tuomet buvo skelbiama, jog visi norintys su nuolaida įsigyti animacinio filmo „Bjaurusis aš“ (angl. „Despicable Me“) herojų, turi surinkti 10 lipdukų, kurių vienas duodamas apsipirkus už 5 litus. Tiesa, Lietuvos pašto idėja buvo kiek platesnė: siūlyta ir įvairūs kiti prizai [3].

„Lidl“ prekybos tinklas taip pat pasiūlė akciją, kurios dėmesio centre – lipnučių „Stikeez“ figūrėles. Šių figūrėlių yra net 24, o vėliau galima įsigyti ir lipnučių albumą arba maišelį. Šie žaisliukai gaunami apsipirkus „Lidl“ už 15 Eur ar daugiau. Tiesa, akcijos idėja, bent jau paviršutiniškai, gana teigiama.

Lidl“ įsigijus šviežių vaisių ar daržovių, galima gauti ir vieną papildomą lipnutį, nepriklausomai nuo pirkinių kiekio [4]. Su lipnučių akcija „Lidl“ siekia atkreipti vaikų dėmesį į sveiką mitybą, edukuoti mažuosius apie daržovių ir vaisių naudą [5].

Panašios akcijos, tik skirtingais vardais pavadinti žaislai – tas pats vyksta ir užsienyje. Štai Australijoje atlikta apklausa parodė, kad prekybos tinkle galiojant kolekcinių žaislų rinkimo akcijai, pirkėjai išleidžia daugiau. Be to, 22% apklaustųjų prisipažino, kad šios akcijos paveikia juos ateiti į parduotuvę, ypač įsiklausant į vaikų prašymus [6].

Prekybos tinklai šiomis akcijomis siekia susikrauti kuo daugiau pelno? Tai, atrodo, nebeturėtų stebinti jau nieko. Vis tik, negalime būti kategoriški ir teigti, kad šios idėjos yra žalingos. Tinkamai parinktas tikslas ir idėja gali paskatinti geresnius mažųjų, o kartu, ir jų tėvelių įpročius, tai tiesiog turi būti tinkamai išplėtota.