Loreta FOKIENĖ: Kai nematoma tampa matomu...

„Mane įkvepia SUNKUMAI!“ – Skaičiau ir negalėjau patikėti tuo, ką prieš kelias minutes PATI parašiau sąsiuvinyje

Kaip suprasti??? Sunkumai? Įkvepia? Mane? Tą, kuri siekia gyventi iš vidinio LENGVUMO būsenos ir dažną dieną taip praleidžia?..

Žiūrėjau į savo pačios tekstą (ten buvo ir daugiau netikėtų minčių) ir aiškiai pamačiau tai, kas buvo TIESA. Tiesa, kurios apie save iki tol nemačiau...

Juk tikrai – kai nutinka kažkas sunkaus, sukaupiu visas vidines jėgas ir pradedu VEIKTI. Sunkumai (visai nesvarbu, ar jie mano, ar kitų artimų žmonių) tarsi pažadina vidinę GALIĄ. Tampu ta, kuriai nėra RIBŲ.

Tačiau kai viskas susiguli: ligos pasitraukia, pinigų atsiranda, konfliktai išsisprendžia, nelieka tų, kas nenori gyventi – aš ir vėl užsiveriu, atsipalaiduoju, o blogiausia – vėl pradedu atidėlioti tai, ką SUNKUMO akivaizdoje puikiai gebėjau...

Pirštais ir akimis glosčiau margą sąsiuvinį ir dėkojau už tai, ką jis man duoda...

Tiesa, duodu aš pati – kasdien rašydama ir leisdama atsiverti užslėptiems blokams, riboms, nesąmoningiems kodams...

Rašymas – mano terapija ir mano virsmų liudijimas. Kasdien. Daugiau nei 15 metų, o ir prieš tai, tik gal ne taip nuosekliai... Nežinau geresnio būdo, kuris leistų taip giliai save tyrinėti, padėtų rasti atsakymus, parodytų kryptį ir pirmą žingsnį (po jo kiti jau ir patys atsiveria)...

Tai, ką esu puikiai įvaldžiusi ir ko VERTE tikiu, jau perduodu kitiems. Mokau rašyti ŠIRDIES LAIŠKUS...

Sausio mėnesį susirinko pirmoji rašymo grupė. Mūsų susitikimai vyko iki šiol – rašėme ir susijungę per zoom, ir atskirai – kaip kam pavyksta. Nuo gegužės 7 atveriu duris antrajai grupei. Ji jau renkasi. Dalis sausio rašytojų tęs savo laiškų kelionę, o kažkas ją tik pradės. Galbūt ir Tu nori išmokti būti sau ir tuo, kuris išklauso, ir tuo, kuris geriausiai žino, ir tuo, kuris padeda susigaudyti minčių labirinte?..

Norint jungtis į rašymą, nereikia jokių ypatingų įgūdžiu. Užtenka noro, sąsiuvinio ir rašiklio. Ir laiko SAU. Kasdien bent 15-20 minučių.

Ir... gal neverta laukti, kol ateis sunkumai ir ĮKVĖPS veikti. Beje, kai pamatai, ką nuo savęs slėpei, tai netenka galios. Mane pačią JAU įkvepia SMALSUMAS, LENGVUMAS ir STEBUKLO NUOJAUTA – tai, ko visada ir siekiau.