LRT išsigando audito: R. Žemaitaičio užmojus vertina kaip „pavojingus stabilumui“

Grėsmę nacionaliniam transliuotojui daro R. Žemaitaitis, pareiškęs apie ketinimus čia atlikti auditą

Po to, kai praėjusią savaitę buvo patvirtinta partijos „Nemuno aušra“ nario Artūro Skardžiaus kandidatūra užimti seimo Audito komiteto pirmininko pareigas, nacionalinis transliuotojas jau dabar baiminasi naujų vėjų ir pareiškė, kad R. Žemaitaitis kelia pavojų stabiliai jo veiklai.

„Jokios atsakingos institucijos nėra konstatavusios jokių pažeidimų LRT ir dabar, todėl Remigijaus Žemaitaičio implikuojami kaltinimai LRT adresu yra nepagrįsti, neatsakingi ir kelia pavojų stabiliai visuomeninio transliuotojo veiklai ir nepriklausomumui ypač sudėtingu geopolitiniu metu“, – komentavo LRT [1].

Visuomeninis transliuotojas taip pat pabrėžė veikiantis skaidriai ir kasmet seimui atsiskaitantis už savo veiklą.

Sunerimta po to, kai praėjusią savaitę seimui patvirtinus naują parlamentinių komitetų sudėtį, svarbi vieta teko ir „aušriečių“ deleguojamam A. Skardžiui, o pats „Nemuno aušros“ frakcijos vedlys Remigijus Žemaitaitis „Žinių radijui“ teigė norintis audituoti Energetikos bei Krašto apsaugos ministerijas bei LRT veiklą.

R. Žemaitaitis pareiškė norintis išsiaiškinti, už kokias sumas LRT samdo įmones produktų kūrimui, kokius honorarus išmoka liūdnai pagarsėjusiems šou biznio atstovams Algiui Ramanauskui-Greitai bei Arūnui Valinskui ir kitiems.

LRT generalinė direktorė skundėsi transliuotojams mažėjančiu finansavimu

Praėjusią savaitę pasirodė ir vieša visuomeninio transliuotojo vedlės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės pozicija dėl nacionalinių transliuotojų padėties Europoje, kuri, esą tendencingai blogėja.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė aiškino, kad pastaruoju metu tik auga tokių transliuotojų kontrolė, o lygiagrečiai mažėja jiems skiriamas finansavimas visoje Europoje.

Tačiau 77.lt pavyko išsiaiškinti, kad tokie LRT vadovės išsireiškimai neturi nieko bendra su realybe kalbant apie transliuotojo padėtį Lietuvoje, mat kelerių metų bėgyje numatyta, kad LRT skiriami valstybės asignavimai tik augs, kol galiausiai 2027 m. pasieks beveik 100 mln. eurų sumą.

Įdomu ir tai, kad LRT dirba 626 darbuotojai, tarp kurių – ir aštuoni aukščiausiojo lygio vadovai. O štai M. Garbačiauskaitė-Budrienė, 2023 m. duomenimis, uždirbo 9,4 tūkst. eurų siekusį atlyginimą, kuris šiemet neabejotinai dar labiau paaugo.

Vis dėlto, į kultūros ministrus pretenduojantis socialdemokratas Šarūnas Birutis teigė, kad nacionaliniam transliuotojui skiriamas finansavimas turi išlikti pastovus ir nepriklausyti nuo politikų.

R. Žemaitaitis atsidūrė dabartinės opozicijos dėmesio centre

Tuo tarpu R. Žemaitaičio pavardė pastaruoju metu kone labiausiai linksniuojama Lietuvos politinėje padangėje. Niekas nesupranta, kaip politikas, mėgintas sutrypti tuometinių valdančiųjų konservatorių ir turėjęs ant stalo padėti savo parlamentaro mandatą, galiausiai į seimą sugrįžo su trenksmu, o dar gaudamas ir garbingą vietą naujoje valdančiojoje koalicijoje.

Ir štai sukruto visi konservatorių gerbėjai, rodydami nepasitenkinimą naująja valdančiąja dauguma ir prisidengdami „Dešimt minučių tylos“ pradėjo protestų prieš R. Žemaitaitį seriją.

Tačiau šie mitingai taip ir nesulaukė taip norimo gauti atsako ir, kol šunys loja, karavanas sėkmingai važiuoja toliau.

Palaikymą R. Žemaitaičiui išreiškė net ir žydų bendruomenės narys, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazijos ilgametis direktorius, Telšių miesto garbės pilietis Miša Jakobas. Anot jo, ką Tauta išsirinko, tą reikia ir priimti.

Šie rinkimai parodė, kad tai tampa „grėsme nacionaliniam saugumui“

Dar vienas absurdiškas palyginimas po šių rinkimų ir valdančiosios koalicijos sudarymo, kurioje vietą gavo ir R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“, išsprūdo iš socialdemokratės Dovilės Šakalienės lūpų.

Krašto apsaugos ministrės pareigas besitaikanti užimti D. Šakalienė tiesiog sužibėjo savo „išminties perlais“, kalbėdama apie nacionalinį saugumą.

„Nacionaliniai rinkimai pradeda tapti grėsme nacionaliniam ir globaliam saugumui“, – rėžė politikė [2].

Taip išeina tam, kad nacionalinė grėsmė nekiltų, reikėtų nacionalinių rinkimų nerengti ir už Tautą leisti nuspręsti tiems, protingesniems.