LVAT: tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos pamokų negali būti mažiau nei gimtosios

Kasčiūnas: atsakomybė už tvarkos dėl lietuvių kalbos pamokų pakeitimą tenka ŠMSM

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse lietuvių kalbos pamokų negali būti mažiau nei gimtosios kalbos. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Iki šiol 1–4 klasėse buvo numatyta daugiau gimtosios kalbos pamokų – 7 per savaitę – nei lietuvių kalbos – 5 per savaitę, o tai pažeidė Švietimo įstatymą.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad atsakomybė už šios tvarkos pakeitimą tenka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri turi įtraukti aiškias taisykles į Bendruosius ugdymo planus, o ne palikti sprendimą mokyklų taryboms. Jo siūlomas sprendimas – skirti abiem kalboms vienodai pamokų, pavyzdžiui, po 6 per savaitę [1].

Pasak K. Kasčiūno, iki šiolei pradinėse mažumų mokyklose galiojo tvarka, pagal kurią 1-4 klasėse numatytos 5 lietuvių kalbos pamokos per savaitę ir net 7 pamokos gimtąja kalba.

„Svarbus momentas: ši praktika tęsėsi eilę metų. Ir ministerija negali „nusiplauti rankų“ sakydama: „tegul mokyklos taryba pati pasididina lietuvių kalbos pamokas“. Atsakomybė yra ministerijos – ji privalo įstatymo nuostatas įrašyti į Bendruosius ugdymo planus taip, kad jos realiai veiktų.“ – rašė L. Kasčiūnas.

Kasčiūnas pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra pamatas visų dalykų įsisavinimui, o silpnesnės lietuvių kalbos žinios vėliau gali apsunkinti mokslus ir riboti galimybes universitetuose.

„Mano pozicija paprasta: valstybinę kalbą turi vienodai gerai mokėti visi Lietuvos vaikai.“ – užbaigė politikas.

Teismas: tautinių mažumų pradinukams lietuvių kalbos pamokų negali būti mažiau nei gimtosios

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse lietuvių kalbos pamokų skaičius negali būti mažesnis už gimtosios kalbos pamokas. Šiuo metu galiojančiuose ugdymo planuose pradinukai gauna penkias lietuvių kalbos ir septynias gimtosios pamokas per savaitę, o teisėjų kolegija pažymėjo, kad galimybė integruoti lietuvių kalbą į kitų dalykų pamokas nesuteikia teisės sumažinti valstybinės kalbos pamokų skaičiaus [2].

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad poįstatyminiai teisės aktai, tokie kaip higienos normos, negali riboti įstatymo nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių pradinėse tautinių mažumų mokyklų klasėse, atsižvelgiant į higienos normas, pagal kurias pirmoje klasėje negali būti daugiau kaip penkios pamokos per dieną, 2–4 klasėse – šešios.

Vilniaus miesto savivaldybė jau nustatė, kad pradinukams lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau kaip šešios valandos per savaitę, o papildomas laikas paimtas iš gimtosios kalbos, neformaliojo ugdymo ir kitų poreikių tenkinimo valandų. Teismas ir ministerija pabrėžia, kad stipri valstybinė kalba yra būtina vaikų sėkmingam mokymuisi ir tolimesniam išsilavinimui.

Lietuvoje dirbantys užsieniečiai privalo aptarnauti tik lietuviškai

Tuo tarpu nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir nauji pokyčiai Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams. Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, privalės klientus aptarnauti valstybine kalba ne žemesniu nei bazinis (A1) lygiu. Šis reikalavimas įtvirtintas Valstybinės kalbos įstatyme, o Vyriausybė patvirtino naują bazinės kalbos kategoriją [3].

Dvejų metų laikotarpis, per kurį užsieniečiui pakanka bazinio lygio, skaičiuojamas nuo pirmo dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo dienos, arba nuo 2026 m. sausio 1 d., jei dokumentas išduotas iki 2025 m. pabaigos. Po šio laikotarpio paslaugų ir prekybos sektoriuje dirbantys užsieniečiai turės mokėti A2 lygio valstybinę kalbą. Išimtis galioja tik laikinosios apsaugos gavėjams, įskaitant karo pabėgusius ukrainiečius.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trijų lygių valstybinės kalbos reikalavimai. A2 lygis taikomas paslaugų, prekybos, gamybos ir transporto darbuotojams, kurie bendrauja su klientais. B1 lygis privalomas švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos darbuotojams bei valstybės tarnautojams. B2 lygis taikomas institucijų vadovams, mokytojams, aviacijos, jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams bei kitiems valstybės ir savivaldybių pareigūnams.