Lygių galimybių kontrolierius: kas antra moteris patiria seksualinį priekabiavimą

Aukštesnės pareigos ir išsilavinimas nuo priekabiavimo neapsaugo – priešingai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė paaiškinimus, kas yra seksualinis priekabiavimas ir kaip jį atskirti nuo įprasto socialinio elgesio bei pateikė pavyzdžius. Kaip nurodoma, pagrindinis priekabiavimo bruožas –tai nepageidaujamas elgesys. O su juo, kaip pasirodo, susiduria net kas antra dailiosios lyties atstovė.

Seksualinis priekabiavimas yra plačiai paplitusi problema visoje Europos Sąjungoje – tyrimai rodo, kad kas antra moteris per savo gyvenimą yra patyrusi vienokį ar kitokį nederamą elgesį. Ypač pažeidžiamos jaunos moterys nuo 18 iki 29 metų amžiaus: su priekabiavimu susiduria dvi iš penkių [1].

Labiausiai rizikuoja profesijas turinčios ar vadovaujančias pareigas einančios moterys – net trys iš keturių yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, dažniausiai darbo aplinkoje iš kolegų, viršininkų ar klientų. Europos mastu skaičiuojama, kad nuo penkiolikos metų seksualinį priekabiavimą yra patyrusios 83–102 milijonai moterų, tačiau dauguma apie tai nepraneša, todėl tikrieji mastai gali būti dar didesni.

Lietuvoje 2024 m. atlikta apklausa parodė, kad požiūris į šią problemą visuomenėje yra nevienodas. Beveik pusė vyrų (43 proc.) linkę manyti, kad moterys pačios išprovokuoja priekabiavimą, tuo tarpu taip manančių moterų – penktadalis.

Dauguma moterų (70 proc.) šiam teiginiui nepritaria, tačiau tarp vyrų tokių tik 41 proc. Paaiškėjo, kad jauniausi (18–25 m.) ir vyriausi (56 m. ir vyresni) gyventojai dažniausiai linkę kaltę versti aukoms. Bendrai keturi iš dešimties apklaustųjų mano, jog seksualinis priekabiavimas Lietuvoje yra paplitęs reiškinys, o moterys šią problemą pripažįsta kur kas dažniau nei vyrai.

Kaip suprasti, kad elgiamasi nederamai?

Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo fizinio kontakto, nepageidaujamų apkabinimų, prisilietimų ar bučinių iki įžeidžiančių komentarų, seksualinio pobūdžio klausimų, švilpčiojimų, gašlių žvilgsnių ar gestų. Dažnai pasitelkiamos ir skaitmeninės priemonės – nuo nederamų žinučių, nuotraukų ar vaizdo įrašų siuntimo iki nuolatinio trukdymo ne darbo metu. Kai kuriais atvejais priekabiavimas tampa instituciniu reiškiniu, kai iš darbuotojų reikalaujama seksualizuotos išvaizdos ar elgesio.

Aukoms šis elgesys sukelia rimtų pasekmių – jos jaučiasi pažemintos, kaltos, bejėgės, ilgainiui gali patirti psichikos ar fizinės sveikatos sutrikimų, netekti pasitikėjimo savimi, o tai atsiliepia jų darbui, mokslams, karjerai ir finansinei padėčiai. Daugelis vengia kreiptis pagalbos, nes bijo prarasti darbą ar karjeros galimybes, susidurti su kolegų pašaipomis, netikėjimu ar visuomenės kaltinimais.

Vis dėlto egzistuoja pagalbos būdai: nukentėjusiosios gali aiškiai išreikšti, kad elgesys nepriimtinas, rinkti įrodymus, kreiptis į darbdavius, švietimo įstaigų vadovus ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, darbdaviai privalo užtikrinti saugią aplinką, o priekabiavęs asmuo gali būti atleistas be išeitinės išmokos, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar įpareigotas atlyginti žalą. Tačiau statistika rodo, kad priekabiavimo problema išlieka giliai įsišaknijusi, o tylėjimą dažnai lemia ne tik baimė, bet ir visuomenės požiūris.

Pateikė ir pavyzdžių: su priekabiavimu galima susidurti visur

Savo ruožtu LGKT pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip gali atrodyti seksualinis priekabiavimas. Darbo kabinetas, auditorija, gydytojo kabinetas ar net automobilis – seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti pačiose kasdieniškiausiose situacijose.

Pavyzdžiai rodo, kaip subtiliai, bet kartu agresyviai pažeidžiamos ribos: „Vyras kabinete apkabina moterį per pečius ką nors rodydamas kompiuterio ekrane“, „Vadovas per darbinį susitikimą su partneriais darbuotojai į ausį pašnibžda, kad ji puikiai atrodo“, o kolega prieš svarbų pristatymą kolegei sako: „Nežinau, ar galėsiu susikaupti, kai tokia gražuolė kalbės.“

Švietimo įstaigose ar paslaugų sektoriuje situacijos ne geresnės. Studentės pasakoja, kad „dėstytojas kviečia aptarti rašto darbą pas jį namie“ arba net „už gerą pažymį siūlo nueiti į pasimatymą.“ Panaši patirtis lydi ir mokantis vairuoti: „Vairavimo instruktorius kelis kartus per pamoką uždeda ranką ant mokinės kelio sakydamas nebijoti ‘stipriau paspausti’ sankabos.“ Net gydytojo kabinete moterys neretai girdi neprofesionalius komentarus: „Apžiūros metu pagiria krūtų grožį“ ar liečia ten, kur visiškai nebūtina.