M. Le Pen teigia nedalyvausianti prezidento rinkimuose, jei teismas lieps nešioti apykoję

Elektroninė apykojė reikštų ne tik bausmę, bet ir politinės kampanijos pabaigą

Prancūzijos „Nacionalinio sambūrio“ lyderė Marine Le Pen pareiškė, kad nekandidatuos 2027 metų prezidento rinkimuose, jei apeliacinis teismas paliks galioti sprendimą įpareigoti ją nešioti elektroninę apykoję. Politikė argumentuoja, kad tokia priemonė faktiškai padarytų rinkimų kampaniją neįmanomą. „Negalima rengti kampanijos tokiomis sąlygomis“, – sakė ji televizijai BFM TV. [1]

M. Le Pen pabrėžė, jog rinkimų kampanija reikalauja nuolatinio judėjimo, susitikimų su rinkėjais ir dalyvavimo viešuose renginiuose. „Ar galima rengti kampaniją, jei negalite vakarais išeiti ir susitikti su žmonėmis mitinguose?“ – retoriškai klausė ji. Jos teigimu, sprendimas dėl kandidatavimo dabar priklauso ne jai, o trims teisėjams.

Apeliacinis teismas verdiktą turėtų paskelbti liepos 7 dieną. Jei ankstesnis nuosprendis bus paliktas galioti, Le Pen gresia draudimas eiti renkamas pareigas, elektroninė apykojė arba abi šios priemonės kartu. Tokiu atveju jos dalyvavimas 2027 metų rinkimuose taptų praktiškai neįmanomas.

Ginčas dėl ES lėšų tampa platesniu politiniu klausimu

2025 metų kovą Paryžiaus teismas konstatavo, kad Marine Le Pen buvo „sukčiavimo sistemos“ centre, kai jos partija esą netinkamai naudojo Europos Parlamento lėšas samdydama padėjėjus 2004–2016 metais. Teismas nustatė, kad dalis šių darbuotojų dirbo partijos, o ne Europos Parlamento labui. Bendra nagrinėjama suma – apie 2,9 mln. eurų.

Le Pen apeliacijos metu pripažino, kad kai kurie padėjėjai galėjo dirbti ir partijos struktūrose, tačiau teigė mananti, jog tokia praktika buvo leidžiama. Ji taip pat pareiškė, kad Europos Parlamento administracija niekada aiškiai neįspėjo apie galimą taisyklių pažeidimą. Politikė kategoriškai neigia sąmoningai kūrusi ar organizavusi sukčiavimo schemą.

Ši byla peržengia vien finansinio ginčo ribas. Ji iš esmės kelia klausimą, ar teisiniai procesai netampa instrumentu, galinčiu iš rinkimų pašalinti vieną pagrindinių kandidatų. Marine Le Pen jau du kartus – 2017 ir 2022 metais – pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, pralaimėdama Emmanueliui Macronui, kuris 2027 metais dėl kadencijų limito kandidatuoti nebegalės.

Sprendimas gali pakeisti 2027 metų rinkimų trajektoriją

Le Pen atvirai pripažino, kad jos kandidatūra dabar priklauso nuo teismo sprendimo. „Puikiai žinau, kad sprendimas dėl šios kandidatūros nėra mano rankose. Jis yra trijų teisėjų rankose, kurie nuspręs, ar milijonai prancūzų, norinčių balsuoti už mane, galės tai padaryti“, – sakė ji.

Jei jai būtų užkirstas kelias kandidatuoti, partijos prezidentas ir jos protežė Jordanas Bardella galėtų tapti pagrindiniu kandidatu. Pagal 2025 metų lapkričio apklausas, Bardella, jei kandidatuotų, galėtų laimėti antrąjį turą nepriklausomai nuo varžovo. Le Pen teigė, kad tokiu atveju būtent Bardella spręstų, kokį vaidmenį ji atliktų politikoje.

Ši situacija atveria jautrią diskusiją apie demokratijos ribas ir rinkėjų pasirinkimo teisę. Kai viena iš realiausių kandidačių į prezidentus ir jos politinė karjera priklauso nuo teismo sprendimo, kyla klausimas, ar galutinį verdiktą 2027 metais priims rinkėjai, ar teisminė institucija. Liepos 7-oji gali tapti ne tik teismo, bet ir Prancūzijos politinės krypties data.