Maisto bankas: kas trečias kaimo gyventojas – skurdo rizikoje: žmonės prašo maisto bent šiandienai

Kaimuose skurdas beveik dvigubai didesnis nei miestuose

Valstybinės duomenų agentūros paskelbti naujausi rodikliai rodo, kad Lietuvoje skurdo rizikoje gyvena 22,6 proc. gyventojų. Tačiau skirtumai tarp miestų ir regionų išlieka ryškūs – kaimuose šis rodiklis siekia 33,4 proc., kai miestuose – 17,7 proc.

Tai reiškia, kad maždaug kas trečias kaimo gyventojas susiduria su finansiniais sunkumais. Skaičiai rodo ne tik bendrą skurdo mastą, bet ir aiškią socialinę atskirtį tarp skirtingų Lietuvos vietovių.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako, kad už šių skaičių slypi realūs žmonių išgyvenimai.

„Į „Maisto banko“ skyrius visoje Lietuvoje iš kaimų dažniausiai kreipiasi senjorai ir šeimos. Ir tai nebūtinai socialinės rizikos grupės, dažnai tai dirbantys žmonės, kurių pajamos regionuose tiesiog neleidžia padengti visų būtinų išlaidų. Tuo tarpu senjorai, visą gyvenimą dirbę, šiandien priversti skaičiuoti kiekvieną eurą ir rinktis, kam jo pakaks – maistui, vaistams ar kitoms būtinoms reikmėms“, – sakė S. Gurevičius.

Regionuose skurdas dažnai reiškia ne tik pinigų trūkumą, bet ir vienatvę

Pasak „Maisto banko“, kaimuose gyvenančių žmonių situacija dažnai sudėtingesnė ne tik dėl pajamų, bet ir dėl socialinių aplinkybių. Vyresnio amžiaus žmonės neretai gyvena vieni, jų ryšiai su aplinkiniais silpni, o pagalbos galimybės ribotos.

„Neretai kaimuose gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės yra vieniši, jų socialiniai ryšiai riboti, o galimybės gauti pagalbą yra sudėtingesnės. Todėl atėję į „Maisto banko“ atiduotuves jie ne tik gauna būtiną maistą, bet ir patiria žmogišką ryšį – pabendrauja su savanoriais, jaučiasi pastebėti, reikalingi. Tai yra ne mažiau svarbi pagalbos dalis nei pats maistas“, – sakė S. Gurevičius.

Regionuose dirbantys organizacijos savanoriai ir darbuotojai šią realybę mato kasdien. Biržų skyriaus koordinatorė Greta Vanagaitė pasakoja, kad pagalbos poreikis čia itin didelis.
„Mūsų skyrius remia beveik tris tūkstančius stokojančiųjų – net kas devintą Biržų rajono gyventoją. Čia labai pažeidžiamas rajonas, padedame be galo daug žmonių iš aplinkinių kaimų. Skurdas išties labai didelis, ir ne kažkur teoriškai, o labai arti – kai žmogui duodam krepšelį maisto, kuris skirtas kelioms dienoms, o jis verkia iš laimės, kad bent porą savaičių turės ką valgyti, supranti, kaip bet kokia pagalba yra reikalinga“, – sakė ji.

Pagalbos reikia vis daugiau žmonių, tačiau ją pasiekti kaimuose nėra paprasta

„Maisto banko“ duomenimis, pagalba šiuo metu pasiekia apie 232 tūkst. žmonių – tai maždaug kas dvyliktas šalies gyventojas. Didelė jų dalis gyvena regionuose, kur kasdieniai iššūkiai yra didesni nei miestuose.

Organizacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad skurdą regione lemia ne viena priežastis.

„Ar tai būtų Akmenės rajonas, kur skurdo rizika siekia net 35,9 proc., ar Šakių rajonas, kuriame su skurdu susiduria ketvirtadalis gyventojų – iš esmės girdime tas pačias priežastis. Ribotos darbo galimybės, mažesni atlyginimai, prastas viešasis transportas ir didesni atstumai tarp gyvenviečių sukuria situaciją, kai žmonėms tampa sudėtinga užsitikrinti net bazinius poreikius. Tai tiesiogiai atsispindi ir pagalbos maistu poreikyje“, – sakė S. Gurevičius.

Pasak Šakių skyriaus koordinatorės Audros Atažanovienės, net ir esant pagalbai, ją pasiekti ne visada lengva.

„Pamiškėse gyvenantys senjorai eina po kelis kilometrus iki artimiausios stotelės, o po to su visu maišu turi kažkaip pareiti. Vaikų atostogų metu, vasarą daugeliui iš rajono išvis nėra kaip atvažiuoti, nes nėra transporto, kad ir kaip tos pagalbos maistu reiktų“, – sakė ji.

Organizacija pabrėžia, kad jos veikla labai priklauso nuo visuomenės įsitraukimo. Gyventojai gali prisidėti skirdami dalį gyventojų pajamų mokesčio, taip padėdami užtikrinti, kad pagalba pasiektų žmones visoje Lietuvoje. [1]