Maisto taryba Lietuvoje sunkiai dirba: nuo įsteigimo susirinko į trečią posėdį ir daug analizuoja

Maisto kainos kyla, o sprendimų ieško tik Taryba be galios jas stabdyti

Maisto kainoms vis dar kylant, į pagalbą suskubo prieš pusmetį įsteigta Maisto taryba, kuri šią savaitę susirinko į vos trečiąjį posėdį. Ir ne – ši taryba jums kainų nereguliuos. Ji netvirtina „lubų“ ar „grindų“ nei pienui, nei duonai. Vietoj to, Taryba imasi analizuoti rinką, ieško disbalansų ir teikia rekomendacijas, kaip padaryti maisto tiekimo grandinę skaidresnę, sąžiningesnę ir, galiausiai, palankesnę vartotojui. Tačiau pastarieji taip ir nepastebi, kad pienas ar duona parduotuvėje atpigtų.

Kaip skelbiama, trečiajame Maisto tarybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta akivaizdžiam kainų paradoksui: prekybos tinkluose produktai brangsta, tačiau žemės ūkio žaliavų supirkimo kainos neauga [1].

Vištiena per mėnesį pabrango beveik 8 %, kai kurių rūšių kiaušiniai – iki 5 %, jautienos kumpis Lietuvoje kainavo brangiau nei Lenkijoje. Tuo tarpu kai kurie pieno produktai, kaip kefyras, jogurtas ar sviestas, šiek tiek atpigo. Visa tai – tik paviršius to, ką Taryba siekia išnarplioti giliau.

Kurs naują internetinę platformą, nors panaši jau egzistuoja?

Norėdami užtikrinti daugiau skaidrumo, Tarybos nariai planuoja modernizuoti svetainę www.produktukainos.lt. Joje bus pateikiamos tiek didmeninės, tiek mažmeninės kainos, informacija apie prekių kilmę, galimybė stebėti kainų pokyčius pagal produktų rūšis ar prekybos tinklus.

Be to, pirkėjai esą galės susikurti savo kasdienio krepšelio modelį ir patys vertinti, kur apsipirkti pigiausia. Taip pat bus stiprinama smulkiųjų gamintojų derybinė galia – skatinami kooperatyvai, trumpų grandinių tiekimas ir tiesioginio pardavimo platformos.

Kadangi Maisto tarybos nariai, tikėtina, pluša dirbdami po prakaitu, rudenį jau numatomas ir ketvirtasis posėdis, kuriame esą bus svarstomi produktų ženklinimo, importo ir kokybės reikalavimai, taip pat bus tikslinamas kainų vertinimo metodas.

Tik priminsime, kad jau eilę metų panašaus principo platforma jau veikia ir daugeliui lietuvių ji yra puikiai žinoma – tai Pricer.lt. Tiesa, platformos, 77.lt žiniomis, nefinansuoja valstybinės institucijos ir pirkėjus nuo permokų ši gelbsti tik savo geros valios dėka.

27 ekspertai analizuoja kaip sumažinti maisto kainas Lietuvoje

Lietuvoje veikiančią Maisto tarybą sudaro 27 įvairių sričių ekspertai – nuo ministerijų ir universitetų atstovų iki verslo ir nevyriausybinių organizacijų lyderių. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti rinkos skaidrumą ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą maisto sektoriuje. Taryba prisistato nuolat stebinti maisto rinką, analizuoja kainų pokyčius ir ieško būdų, kaip sąžiningai paskirstyti pelną tarp visų maisto grandinės dalyvių. Tačiau svarbu pabrėžti, kad Maisto taryba neturi teisės tiesiogiai reguliuoti kainų – tai riboja ES konkurencijos teisės nuostatos.

Visgi, gyventojai jaučia, kad realių pokyčių maisto kainose kol kas nėra.

Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje imtasi aktyvesnių veiksmų – planuojamas specialus „žemų kainų krepšelis“, kuriame prekybininkai turės užtikrinti bent vieną pagrindinių prekių už žemiausią kainą, taip pat kuriama skaitmeninė sistema, padėsianti vartotojams rasti pigiausias parduotuves. Latvijos valdžia tikisi, kad tai paskatins kainų konkurenciją ir sumažins maisto brangimą. Lietuvos valdžia šiuos sprendimus vertina atsargiai, laukdama, kaip pasiteisins kaimynų eksperimentas.

Lietuvoje maisto produktų kainos vis dar kyla – brangsta mėsa, kava, daržovės. Ekonomistai pažymi, kad kainų augimą lemia ne tik pasaulinės rinkos tendencijos, bet ir valstybės sprendimai, pavyzdžiui, minimalios algos kėlimas ar mokesčių didėjimas.