Malcolmas X tapo viena radikaliausių ir įtakingiausių XX amžiaus afroamerikiečių judėjimo figūrų

1925 m. gegužės 19 d. gimęs Malcolmas X augo rasinio smurto ir segregacijos aplinkoje

Malcolmas Little’as, vėliau pasaulyje tapęs žinomas kaip Malcolm X, gimė 1925 metų gegužės 19 dieną Omahoje, Nebraskos valstijoje. Jo šeima aktyviai rėmė juodaodžių teisių judėjimus, todėl nuo ankstyvos vaikystės susidūrė su rasistinių grupuočių grasinimais. [1]

Jo tėvas Erlas Little’as buvo baptistų pamokslininkas ir Marcuso Garvey judėjimo šalininkas. Šeima ne kartą buvo priversta kraustytis dėl baltųjų supremacistų išpuolių. 1931 metais jo tėvas žuvo aplinkybėmis, kurias šeima laikė rasistinio smurto aktu.

Po tėvo mirties šeima pateko į skurdą. Malcolm X motina Louise Little buvo hospitalizuota dėl psichologinių problemų, o vaikai išskirstyti į globos šeimas. Šios traumos stipriai paveikė jo požiūrį į Amerikos visuomenę ir rasinę nelygybę.

Jaunystėje Malcolm X įsitraukė į nusikalstamą pasaulį ir pateko į kalėjimą

Paauglystėje Malcolm X persikėlė į Bostoną, o vėliau į Harlemą Niujorke. Ten jis dirbo įvairius darbus, tačiau kartu įsitraukė į pogrindinį pasaulį – prekybą narkotikais, lošimus ir vagystes.

1946 metais jis buvo nuteistas už įsilaužimus ir pateko į kalėjimą. Būtent ten įvyko vienas svarbiausių jo gyvenimo lūžių. Kalėjime jis pradėjo intensyviai skaityti knygas, studijuoti istoriją, religiją ir politiką.

Tuo laikotarpiu jis susipažino su „Nation of Islam“ judėjimo idėjomis. Organizacija propagavo juodaodžių savarankiškumą, ekonominę nepriklausomybę ir griežtai kritikavo baltųjų dominuojamą Amerikos sistemą.

Prisijungęs prie „Nation of Islam“ Malcolm X tapo vienu garsiausių juodaodžių lyderių JAV

Išėjęs iš kalėjimo Malcolm X atsisakė pavardės „Little“, kurią laikė vergovės laikų palikimu. Raidė „X“ simbolizavo prarastą afrikietišką šeimos tapatybę.

1950–1960 metais jis tapo vienu ryškiausių „Nation of Islam“ atstovų. Jo kalbos išsiskyrė griežta retorika, intelektualumu ir atvira kritika JAV rasinei sistemai. Skirtingai nei Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis, Malcolm X skeptiškai vertino nesmurtinio pasipriešinimo strategiją.

Jis teigė, kad juodaodžiai turi teisę gintis „visomis būtinosiomis priemonėmis“. Tokia retorika padarė jį itin kontroversiška figūra JAV politikoje ir žiniasklaidoje.

Konfliktas su „Nation of Islam“ pakeitė Malcolm X požiūrį į rasinius santykius

1964 metais Malcolm X nutraukė ryšius su „Nation of Islam“. Viena pagrindinių priežasčių buvo nusivylimas organizacijos lyderiu Elijah Muhammad’u, kurį jis apkaltino veidmainyste ir moraliniais pažeidimais.

Po atsiskyrimo Malcolm X išvyko į Artimuosius Rytus ir Afriką. Piligriminė kelionė į Meką tapo svarbiu jo pasaulėžiūros lūžiu. Ten jis matė įvairių rasių musulmonus gyvenant kartu, todėl pradėjo švelninti ankstesnį požiūrį į rasinius santykius.

Sugrįžęs į JAV jis pradėjo kalbėti ne tik apie juodaodžių nacionalizmą, bet ir apie platesnę žmogaus teisių problematiką pasauliniu mastu.

Malcolm X nuolat stebėjo FTB ir JAV saugumo institucijos

Šaltojo karo laikotarpiu Malcolm X buvo laikomas pavojinga ir radikalia figūra. Jį aktyviai stebėjo Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir kitos JAV saugumo tarnybos.

Jo kalbos pritraukdavo tūkstantines auditorijas, o populiarumas sparčiai augo tarp jaunų afroamerikiečių. Dalis valdžios institucijų baiminosi, kad jo retorika gali skatinti socialinius neramumus.

Tuo metu Malcolm X santykiai su buvusiais „Nation of Islam“ bendražygiais darėsi vis pavojingesni. Jis nuolat gaudavo grasinimų ir viešai kalbėjo apie galimą pasikėsinimą.

Malcolm X nužudymas pavertė jį pasauliniu kovos už žmogaus teises simboliu

1965 metų vasario 21 dieną Malcolm X buvo nušautas Niujorke per kalbą „Audubon Ballroom“ salėje. Jam buvo trisdešimt devyneri metai.

Dėl nužudymo buvo nuteisti trys „Nation of Islam“ nariai, tačiau dešimtmečius vyko ginčai dėl tikrųjų bylos aplinkybių ir galimo valdžios institucijų vaidmens. XXI amžiuje dalis nuosprendžių buvo panaikinti po naujų tyrimų.

Po mirties Malcolm X tapo viena įtakingiausių XX amžiaus afroamerikiečių istorijos figūrų. Jo autobiografija, parašyta kartu su Alexu Haley, laikoma vienu svarbiausių tekstų apie rasę, tapatybę ir socialinę nelygybę JAV istorijoje.