Marijampolė turi naują laikiną merą: paaiškėjo, kas pakeis mandato netekusį P. Isodą

Laikinuoju Marijampolės meru paskirtas V. Tumelis

Vyriausiajai rinkimų komisijai panaikinus Marijampolės mero Povilo Isodos įgaliojimus, savivaldybės taryba laikinuoju miesto vadovu paskyrė iki šiol vicemero pareigas ėjusį socialdemokratą Valdą Tumelį, kuris savivaldybei vadovaus iki 2027 metais vyksiančių savivaldos rinkimų.

Sprendimą taryba priėmė pirmadienio posėdyje – už V. Tumelio kandidatūrą balsavo 13 tarybos narių. Laikinasis meras pareigas eis iki naujos kadencijos pradžios, nes pagal Rinkimų kodeksą, kai iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų lieka mažiau nei vieneri metai, pirmalaikiai mero rinkimai nėra organizuojami [1].

Tokiu atveju savivaldybei laikinai vadovauja tarybos paskirtas narys. V. Tumelis iki šiol ėjo vicemero pareigas, todėl perima savivaldybės vadovavimą po to, kai P. Isoda neteko mero mandato. Vyriausioji rinkimų komisija jo įgaliojimus panaikino liepos 16 dieną, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.

Mero mandato netektį nulėmė teismo nuosprendis

Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas P. Isodą pripažino kaltu vadinamojoje „čekiukų“ byloje dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Politikui skirta 10 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Nors jis su sprendimu nesutinka ir ketina jį skųsti, pagal Rinkimų kodeksą įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis automatiškai reiškia mero įgaliojimų nutraukimą.

Bylos duomenimis, 2019–2023 metais P. Isoda pateikė dešimtis suklastotų tarybos nario išlaidų dokumentų, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie degalų, telefono ir interneto ryšio išlaidas. Teismas nustatė, kad tokiu būdu jis neteisėtai gavo 2 479 eurus savivaldybės lėšų.

Atmesdamas politiko argumentus, jog jis galėjo netyčia pateikti kolegų degalų kvitus, teismas konstatavo, kad svetimomis banko kortelėmis apmokėtų kvitų pateikimas nebuvo atsitiktinė klaida. Teismo vertinimu, sistemingi P. Isodos veiksmai padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą bei sumenkino visuomenės pasitikėjimą savivaldos institucijomis.

„Čekiukų“ bylos toliau plečiasi

P. Isodos byla – tik viena iš daugelio pastaruoju metu nagrinėjamų vadinamųjų „čekiukų“ istorijų. Dar visai neseniai Kauno apygardos teismas kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pripažino ir Kaišiadorių rajono merą Šarūną Čėsną. Jam skirta 6 tūkst. eurų bauda, o jei nuosprendis įsiteisės, politikas taip pat neteks mero įgaliojimų.

Tuo metu Generalinė prokuratūra teismams pateikė dar šešis civilinius ieškinius, kuriais siekia į savivaldybių biudžetus susigrąžinti beveik 63 tūkst. eurų, kaip įtariama, nepagrįstai tarybos nariams išmokėtų kompensacijų. Tarp didžiausių ieškinių – Marijampolės tarybos nariams Pauliui Marozui ir Algirdui Braziui, taip pat politikams iš Prienų, Vilkaviškio, Pakruojo ir Rokiškio rajonų.

Generalinės prokuratūros duomenimis, iki birželio pabaigos šalies teismus jau buvo pasiekę 205 civiliniai ieškiniai, kurių bendra vertė viršija 2,2 mln. eurų, o viešojo intereso gynimo tyrimai dėl galimai nepagrįstų išmokų tęsiami dešimtyse Lietuvos savivaldybių.