Marius BALKEVIČIUS: Kantrybė – leidimas su jumis elgtis taip, kaip nori kitas

Kantrybė – tai tikrų tikriausias leidimas su jumis elgtis taip, kaip nori kitas

Kai kas ją painioja su stiprybe – bet šiuo atveju yra visiškai atvirkščiai – stiprybė yra išsakyti savo poziciją. Savo jausmus, skausmą, neteisybės jausmą. Ir nebijojimas dėl to iškilsiančių kitų reakcijų. O reakcijos bus – ir ne visiems tiks ta jūsų drąsa ir ryžtas pasakyti tiesą ar stabdymas kitų ego vešėjimo virš jūsų galvos.

Kantrybė – „dorybė“, tik kuomet ji reiškiasi tikslų siekime, disciplinoje, savo vertybių laikymesi. O kai jums ant pirštų galų lipa kitas, reikia būti itin budriam – po piršto seks pėda, o netrukus jums bus šokinėjama ir ant galvos. Ir visiškai nesvarbu kur – darbe, santykiuose, šeimoje ar draugų tarpe – tavo laisvė baigiasi ten, kur prasideda manoji, ir atvirkščiai – pagarba yra būtina a priori. Ir kai kažkas paima ir išjungia pagarbos mygtuką, jis išjungia visą šio pasaulio fiziką apskritai – griūna viskas.

Prie pagarbos mygtuko išmintingi žmonės neina net artyn – ji būtina santykio sąlyga

Negebi arba nemoki jos rodyti – neik prie kitų apskritai. O kai žmogus pradeda pirštu aplink tą mygtuką vedžioti, kraštu lyg aplink šampano taurę – čia ir prasideda visos bėdos. Arba trumpam tą mygtuką truputį nuspaudžia ir greit išjungia – čia netyčia, čia taip gavosi.

Neveikia taip reikalai. Jei tavo antspaudai ant to mygtuko – tu prisiimi visą atsakomybę, kas bus toliau – VISĄ. Tas, kas viską pradeda – tas ir atsakingas. Tas, kas pirmas pasakė – „ant savęs pasisakė“ – tą linksniuoja net vaikai. Ir jokie argumentai – „bet tu irgi spaudei“ – jau nebegalioja.

Mano laimė – Pagarba

Žinoma, spaudžiau – ir vėl spausiu. Todėl, kad tas, kas ryžosi viską griauti, man jau neberūpi. Buvęs aš ten. Ir viską matęs ir regėjęs. Tokių kaip tu – ant kiekvieno kampo, su savo riebaluotais pirščiukais maigančių klavišus ir ieškančių savo asmeninės laimės. O mano laimė – Pagarba. Ir aš neatleisiu sau, jei kur nors suklysiu ir pasitrauksiu pats pirmas. Nes gyvenime nėra juodraščių. Ir antrų šansų irgi nėra. Gal kai kam atrodo, kad yra, bet tai ne antras šansas. Tai vis tas pats pirmas, tik jau riebaluotas, jau nešvarus. Ir jis toks bus vis labiau – su kiekvienu nauju prisilietimu.

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.