Markas Rutte ragina sąjungininkus skirti daugiau lėšų NATO aljansui

JAV ir Europos sąjungininkai sutinka, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę, sako NATO vadovas

NATO generalinis sekretorius M. Rutte pareiškė, kad tiek Jungtinės Valstijos, tiek jų Europos sąjungininkai vieningai laiko Rusiją ilgalaike grėsme visai NATO teritorijai [1].

„Mes visi NATO sutariame, kad Rusija yra ilgalaikė grėsmė NATO teritorijai, visam Euroatlantiniam regionui“, sakė M. Rutte žurnalistams prie Baltųjų rūmų po susitikimo su JAV prezidentu D. Trumpu.

M. Rutte taip pat patikino, kad JAV išlieka įsipareigojusios Aljansui, nepaisant to, kad Vašingtonas vis daugiau dėmesio skiria Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui.

Ketvirtadienį jis lankėsi Vašingtone susitikti su aukštais JAV pareigūnais, ruošiantis liepą Nyderlanduose vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kurį M. Rutte pirmininkaus kartu su D. Trumpu ir kitais Aljanso lyderiais.

NATO skatina valstybes didinti gynybos finansavimą

M. Rutte paragino visus 32 NATO narius skirti daugiau lėšų, techninės įrangos ir politinio dėmesio didžiausiam pasaulyje kariniam aljansui. Anot jo, Jungtinėms Valstijoms vis labiau atsitraukiant nuo dominuojančio saugumo vaidmens Europoje, būtina, kad kitos šalys perimtų didesnę atsakomybę [2].

„2025 m. turime reikšmingai sustiprinti savo pastangas, kad NATO išliktų esminis karinis pranašumas visoms mūsų valstybėms. Mūsų laisvė ir gerovė nuo to priklauso“, rašė M. Rutte savo metinėje ataskaitoje, kuri buvo paskelbta NATO svetainėje be įprastos žiniasklaidos kampanijos, be spaudos konferencijų ar pranešimų.

Ataskaitoje pažymima, kad nuo vasario mėnesio, kai JAV gynybos sekretorius Petas Hegsethas pareiškė, jog Amerikos saugumo prioritetai keičiasi, o Europa turės pati rūpintis savo ir Ukrainos saugumu, Aljanse tvyro neapibrėžtumas.

Išlaidos auga, o Ukrainos narystė lieka tolima

2023 m. NATO lyderiai sutarė, kad visos sąjungininkės turi skirti bent 2 % savo BVP gynybai. Nors prognozuota, kad šį tikslą pasieks 23 šalys, metinė ataskaita rodo, jog 2023 m. tai padarė 22 sąjungininkės. Belgija, Kanada, Kroatija, Italija, Liuksemburgas, Juodkalnija, Portugalija, Slovėnija ir Ispanija šios ribos nepasiekė.

Jungtinės Valstijos 2024 m. skyrė 3,19 % BVP gynybai, mažiau nei 2014 m., kai skyrė 3,68 %. Tai vienintelė NATO šalis, kurioje BVP dalis gynybai per dešimtmetį sumažėjo, tačiau dolerine išraiška JAV vis dar išleidžia daugiau nei visos kitos sąjungininkės kartu sudėjus. 2023 m. bendros NATO karinės išlaidos pasiekė apie 1,3 trilijono JAV dolerių (apie 1,1 trilijono eurų).

Tuo pat metu išlieka neaiškumas dėl Ukrainos ateities. P. Hegsethas vasarį pareiškė europiečiams ir kanadiečiams, kad Ukraina nebeatgaus visų savo teritorijų ir nebus priimta į NATO. Vis dėlto M. Rutte ataskaitoje rašo, kad „2024 m. NATO parama Ukrainai išliko stipri“, nepaisant to, kad kyla abejonių dėl D. Trumpo administracijos įsipareigojimų.

„Žvelgdami į ateitį, NATO sąjungininkai išlieka vieningi siekdami teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainai“, teigė M. Rutte. Toks vertinimas buvo gerokai santūresnis nei ankstesnio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo tonas. Pastarasis pernai rašė: „Ukraina privalo išlikti nepriklausoma, suverenia valstybe. Parama Ukrainai nėra labdara, tai mūsų pačių saugumo interesas.“