M. Zuckerbergas plečia slaptą kompleksą Havajuose – dalis žemės stovi ant protėvių kapų

Nuo kuklaus sklypo iki daugiau kaip 9 kvadratinių kilometrų rančos

Meta vadovas Markas Zuckerbergas ir jo žmona Priscilla Chan per dešimtmetį Havajų Kaujajaus saloje įsigijo daugiau nei 2 300 akrų (apie 9,3 kvadratinius kilometrus) žemės. Neseniai paaiškėjo, kad 2025 m. pradžioje Zuckerbergas įsigijo dar 962 akrus (apie 3,9 km²) rančos teritorijos – sandorio vertė, kaip manoma, viršijo 60 milijonų JAV dolerių (apie 55 mln. eurų). [1]

Nors viešai deklaruojama, kad žemė naudojama žemės ūkiui, gamtosaugai ir galvijų auginimui, M. Zuckerbergas pastaraisiais metais stato ne tik ganyklas – bet ir labai slaptą, griežtai saugomą gyvenamųjų bei techninių pastatų kompleksą, kuris jau dabar gerokai viršija įprasto gyvenimo mastelius.

Valdose jau yra du dvarai, sporto salė, teniso kortas, svečių namai, ūkiniai pastatai, vandens tiekimo infrastruktūra, skraidančių lėkščių formos nameliai medžiuose, o po žeme – slėptuvė su sprogimams atspariomis durimis ir avariniu išėjimu.

Pagal oficialius dokumentus, bendras patalpų plotas kai kuriose vietose viršija 1 000 kv. metrų, o kai kurie pastatai turi po 16 miegamųjų ir vonios kambarių. Kai kurie jų primena nedidelius viešbučius – tai vadinama trumpalaikiu apgyvendinimu šeimai, svečiams ir personalui.

Prosenelės kapas Zuckerbergų teritorijoje

Marko Zuckerbergo valdos ribose yra vieta, kur, kaip paaiškėjo, palaidota Juliano Ako prosenelė ir jos brolis.

J. Ako – Oahu salos Laidojimo tarybos narys, o jo šeima šimtmečius gyveno netoli Pilaa paplūdimio, dabartinėje Zuckerbergo teritorijoje. Pasak J. Ako, jam prireikė mėnesių derybų su Zuckerbergo komanda, kad galėtų aplankyti šeimos kapavietę ir oficialiai ją įregistruoti Havajų gamtos išteklių departamente.

Nors Zuckerbergų atstovai teigia, kad nuo 2015 m. kapavietė yra aptverta ir prižiūrima, J. Ako išreiškia susirūpinimą – ką darys darbuotojai, jei žemėje aptiks dar daugiau žmogaus palaikų?

Visi statybose dirbantys asmenys yra pasirašę konfidencialumo sutartis, o tai, pasak J. Ako, gali reikšti, kad tokia informacija niekada nepasieks viešumos.

Valstybinė agentūra, remdamasi vietinių žodiniais liudijimais, pripažino, kad yra tikimybė, jog teritorijoje yra ir daugiau laidojimo vietų. Tačiau oficialių radinių kol kas neužfiksuota.

Žemės teisės, kurios buvo išstumtos pinigais

M. Zuckerbergas žemes Havajuose, netoli miestelio Kilauea, pirmą kartą įsigijo dar 2014 metais - buvo nupirkta apie 283 hektarų (700 akrų). Tačiau dalis šios žemės priklausė Havajų vietiniams pagal vadinamąsias kuleana teises – tai istorinės teisės, leidžiančios protėvių palikuonims naudotis žeme ar ją kirsti.

Zuckerbergas siekė teismais išgryninti šių teisių ribas, tačiau po viešos kritikos bylų atsisakė. Galiausiai vienas vietinis gyventojas Carlosas Andrade, M. Zuckerbergui palankiai nusiteikęs, perėmė šią žemę aukcione.

Nuo to laikoMarkas Zuckerbergas tęsė žemės plėtrą. Prie pirmųjų įsigijimų buvo prijungti dar 227 hektarai (560 akrų), vėliau – 45 hektarai (110 akrų) teritorijos su Kaloko užtvanka, kurios avarija 2006 m. nusinešė 7 gyvybes. [4] Dabar jis valdo per 930 hektarų – maždaug 1,5 karto daugiau nei Vilniaus senamiestis.

Havajai vietiniams tampa vis sunkiau pasiekiami

Baimė dėl Zuckerbergų rančos plėtros neatsiejama nuo platesnio reiškinio – Havajai jau seniai tampa turtuolių žaidimų aikštele. Apie 11 procentų privačios žemės valstijoje priklauso vos kelioms dešimtims milijardierių – tarp jų Markui Zuckerbergui, Larry Ellisonui, Oprah Winfrey ir kitiems. [2] Pastarasis, pavyzdžiui, yra įsigijęs 98 procentus Lanai salos. Ten jam priklauso net degalinė, parduotuvė ir laikraštis.

Tai nėra vien atskiri atvejai – sistema veikia turtuolių naudai. Tūkstančiai trumpalaikės nuomos būstų, didelės pajamos iš turizmo ir didelio masto karinės JAV bazės išstumia vietinius iš jų žemių ir kelia kainas.

Būsto įperkamumas tapo viena didžiausių problemų, o beveik ketvirtadalis namų nupirkta pirkėjų iš už valstijos ribų. Dėl šių tendencijų kasmet apie 15 000 vietinių havajiečių palieka salas, ieškodami prieinamesnio gyvenimo žemyninėje dalyje. [3]

Kaip yra pastebėję analitikai, tarp jų ir satyrikas Johnas Oliveris, Havajai jau seniai „valdomi visų, tik ne havajiečių naudai“. O M. Zuckerbergas, įsigydamas vis daugiau žemės, naudoja tas pačias teisines priemones, kuriomis dar XIX a. baltaodžiai cukraus plantatoriai perimdavo protėvių žemes.

Net jei milijardieriai remia vietos iniciatyvas, sistema, kurioje jie viską gali nupirkti, iš esmės lieka nepaliesta. Kaip pastebi Havajų bendruomenės atstovai, „jei mūsų sala turi vilties išlikti Havajais, šis procesas turi sustoti“.