Maskva atmeta Vakarų saugumo garantijas Ukrainai

Kremliaus pozicija užkerta kelią užsienio karių dislokavimui Ukrainoje

Kremliaus atstovas Dmitry Peskov pareiškė, kad bet koks scenarijus, kuriame užsienio, ypač Europos ir Amerikos, karinės pajėgos būtų dislokuotos Ukrainoje siekiant užtikrinti saugumo garantijas, yra nepriimtinas.

„Ar užsienio, ypač Europos ir Amerikos, karinės pajėgos gali užtikrinti ir teikti Ukrainos saugumo garantijas? Tikrai ne, jos negali“, – sakė D. Peskov, remiantis Rusijos valstybės žiniasklaida.

Šis pareiškimas seka po Prancūzijos prezidento Emmanuel Macron patikinimo, kad 26 Vakarų sąjungininkai oficialiai įsipareigojo dislokuoti pajėgas „sausumoje, jūroje arba ore“ Ukrainoje iškart po taikos susitarimo. Prezidentas D. Trumpas nurodė, kad JAV parama galėtų būti suteikta oro pajėgų forma, o Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelensky teigė, jog aptarė su JAV lyderiu „maksimalų Ukrainos oro erdvės apsaugos lygį“ [1].

Tačiau tikimybė pasiekti susitarimą dėl konflikto pabaigos susilpnėjo po Rusijos prezidento Vladimir Putin susitikimo su D. Trumpu Aliaskoje praėjusį mėnesį. Tuo pat metu D. Trumpas ragino Europos Sąjungą bendradarbiauti su JAV stabdant Rusijos naftos ir dujų importą, siekiant sustabdyti „Rusijos karo mašiną ekonominėmis priemonėmis“.

Vakarų sąjungininkai sutaria dėl paramos, bet tiesioginis karių dislokavimas neplanuojamas

Didžioji dalis šalių neįsipareigojo tiesiogiai dislokuoti karių Ukrainoje, o JAV jau atmetė tokį variantą. Europos diplomatai nurodė, kad šiuo metu karių įsipareigojimas galėtų stiprinti Putino naratyvą prieš Vakarus. Tuo pat metu Rusija tęsia karines operacijas Ukrainoje, nepaisant pastangų inicijuoti paliaubas.

Jungtinės Karalystės premjeras Keir Starmer pažymėjo, kad Vakarų sąjungininkai turi „neatšaukiamą įsipareigojimą“ Ukrainai, kurį remia JAV, ir turi spausti Rusiją nutraukti karą. Ukrainos ir sąjungininkų pozicija yra tokia, kad pirmiausia turi būti susitarta dėl paliaubų prieš platesnio taikos susitarimo siekimą. Tuo tarpu Rusija atsisako pripažinti preliminarias paliaubas, reikalaujant pilno taikos susitarimo [2].

V. Zelenskis aukščiausi pareigūnai ketvirtadienį Paryžiuje diskutavo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve Witkoff. Vokietijos kancleris Friedrich Merz po susitikimo pabrėžė, kad pirmiausia reikia užtikrinti paliaubas, o tik po to teikti „stiprias saugumo garantijas“.

Derybų galimybės lieka ribotos, tačiau Vakarai ir toliau ieško saugumo sprendimų

Po daugiau nei trejų metų Rusijos invazijos, V. Putin teigė, kad „tunnelio gale matosi šviesa“ ir kad yra galimybės užtikrinti Ukrainos saugumą konflikto pabaigos atveju. Tačiau tiesioginis susitikimas tarp V. Putino ir V. Zelensky vis labiau atrodo neįmanomas. Ukrainos prezidentas sakė, kad Rusijos pasiūlymas atvykti į Maskvą yra nepriimtinas ir rodo, kad Maskva tikrai nesiekia derybų.

NATO generalinis sekretorius Mark Rutte pabrėžė, kad Rusija neturi veto teisės Vakarų karių dislokavimui Ukrainoje: „Kodėl mus turėtų dominti, ką Rusija galvoja apie karius Ukrainoje? Tai suvereninė šalis. Ne jiems spręsti.“ Jungtinių Valstijų prezidentas D. Trumpas CBS News patikino, kad jis vis dar siekia susitarimo dėl karo pabaigos ir palaiko gerus santykius tiek su V. Putinu, tiek su V. Zelensky.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius John Healey pagyrė D. Trumpą už jo pastangas įtraukti V. Putiną į derybas, neapsiribojant galimybėmis, ir pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė toliau veikia visose fronto linijose.

Šiuo metu vis dar išlieka klausimas, kaip užtikrinti taiką ir saugumą, atsižvelgiant į istorinius precedentus, tokius kaip Šiaurės ir Pietų Korėjos paliaubų linija, kur JAV sąjungininkų karinė dislokacija tarnavo kaip saugumo signalas.