Maskva piktinasi Baltijos šalimis: Rusijos URM kalba apie „griežtą protestą“ ir galimą atsaką

Rusijos URM teigia, kad Latvija, Lietuva ir Estija riboja Rusijos ambasadų veiklą

Kaip praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, gruodžio 30 dieną į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesti Latvijos, Lietuvos ir Estijos reikalų laikinieji patikėtiniai.

Pasak Rusijos URM, diplomatams buvo įteiktas „griežtas protestas“ dėl šių šalių valdžios sprendimų, susijusių su Rusijos ambasadų Rygoje, Vilniuje ir Taline administracinės bei ekonominės veiklos reglamentavimu. Maskva šiuos sprendimus vadina „neteisėtais“ ir „nedraugiškais“.

TASS cituojamame pareiškime teigiama, kad naujai įvesti reikalavimai esą „reikšmingai apsunkins Rusijos diplomatinių atstovybių darbą“ ir, Maskvos vertinimu, pažeidžia 1961 metų Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių. [1]

Maskva remiasi Vienos konvencija ir pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodo, kad, pagal Vienos konvencijos 25 straipsnį, priimančiosios valstybės privalo sudaryti „visas galimybes“ diplomatinėms atstovybėms vykdyti savo funkcijas. [2]

Taip pat akcentuojama, jog, Rusijos vertinimu, Baltijos šalių sprendimai esą prieštarauja ir Konvencijos 47 straipsniui, kuris draudžia diskriminaciją tarp valstybių taikant konvencijos nuostatas.

Baltijos šalių diplomatams buvo pranešta, kad Rusija „pasilieka teisę imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių“. Kokio pobūdžio priemonės galėtų būti taikomos, TASS pranešime nedetalizuojama.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos šių Rusijos kaltinimų kol kas viešai nekomentavo.

Vokietija tuo pat metu kaltina Rusiją kibernetinėmis atakomis ir žada atsakomąsias priemones

Tuo pačiu metu Europoje auga ir kitos įtampos tarp Vakarų valstybių ir Maskvos. Penktadienį Vokietija pranešė nustačiusi dvi Rusijos kibernetines operacijas, nukreiptas prieš šalies oro eismo kontrolės sistemas ir vasarį vykusius federalinius rinkimus. [3]

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad 2024 metų rugpjūtį įvykdyta kibernetinė ataka prieš skrydžių saugos sistemas priskiriama programišių grupei APT28, dar žinomai kaip „Fancy Bear“. Pasak Berlyno, ši grupė siejama su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Be to, Vokietija teigia, kad Rusija, vykdydama vadinamąją kampaniją „Storm 1516“, bandė paveikti ir destabilizuoti šalies rinkimų procesą. Dėl šių veiksmų buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Berlyne.

Vokietija paskelbė, jog koordinuodama veiksmus su Europos partneriais svarsto naujas atsakomąsias priemones, įskaitant individualias sankcijas asmenims, siejamiems su hibridinėmis atakomis. Rusijos ambasada Berlyne šių kaltinimų kol kas nepakomentavo.