Maskva sutinka, kad saugumo garantijas Ukrainai užtikrintų JAV, Kinija, JK ir Prancūzija

S. Lavrovas sako, kad saugumo garantijos be Rusijos yra „kelias į niekur“, o Maskva siūlo įtraukti ir Kiniją

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad bet kokios derybos dėl Ukrainos saugumo negali vykti be Maskvos. Jo teigimu, „rimtai kalbėti apie saugumo garantijas be Rusijos — kelias į niekur“. S. Lavrovas taip pat atnaujino 2022 metų pavasarį Turkijoje iškeltą Maskvos siūlymą, kad Kinija turėtų būti tarp Ukrainos saugumo garantų [1].

Ukrainos partneriai Europoje ir JAV, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, šiuo metu svarsto galimas saugumo garantijas po karo, siekdami atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos. Viena iš idėjų — kolektyvinės gynybos modelis, panašus į NATO 5 straipsnį.

Maskva teoriškai palaiko idėją, jog Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija galėtų formuoti kolektyvines Ukrainos saugumo garantijas, bet tik su viena sąlyga — jei jos būtų „tikrai patikimos“. Tačiau Maskva kategoriškai atmeta bet kokių Vakarų pajėgų dislokavimą Ukrainoje, pabrėždama, kad toks variantas nepriimtinas.

Kijevas į siūlymą įtraukti Kiniją žiūri skeptiškai, nes Pekinas karo metu buvo Rusijos sąjungininkas. Ukrainos valdžia tvirtina, kad šalies saugumo pasirinkimai yra jos suverenus reikalas, o neutralumo reikalavimai yra nepriimtini.

Trumpas spaudžia dėl Putino ir Zelenskio susitikimo, bet Kremlius vengia konkrečių planų

D. Trumpas šią savaitę paskelbė „pradėjęs pasiruošimą“ galimam susitikimui tarp Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio. Jis teigė, kad pirmiausia nori leisti jiems pasikalbėti akis į akį. Tai būtų pirmas jų susitikimas nuo 2022 metų vasario invazijos pradžios.

Tačiau Maskva vengia patvirtinti bet kokius planus. Lavrovas pareiškė, kad toks kontaktas turėtų būti organizuojamas „su didžiausiu atsargumu“, o kiti Rusijos pareigūnai pabrėžė, jog Zelenskis esą neturi teisės pasirašyti jokio susitarimo. V. Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad Ukrainos prezidentas yra „neteisėtas“ ir neturi įgaliojimų sudaryti taikos [2].

Politologai atkreipia dėmesį, kad Kremlius šiuo metu mato nedaug prasmės tokiame susitikime. „Putinas susitiktų tik tam, kad priimtų Ukrainos kapituliaciją“, – teigė Tatiana Stanovaja iš „Carnegie Russia Eurasia Center“. Nacionalistinis komentatorius Aleksejus Mukhinas pridūrė, kad Kremlius tol „dirbs prie idėjos apie susitikimą“, kol Zelenskis bus pasirengęs priimti Maskvos sąlygas.

Maskva išlaiko griežtą poziciją dėl karo tikslų ir ruošiasi didinti gynybos finansavimą

Rusijos vadovai trečiadienį parodė, kad nusileisti neketina. Lavrovas pareiškė, jog JAV pradeda geriau suprasti „tikrąsias karo priežastis“, kurias Kremlius apibrėžia reikalavimais dėl Ukrainos „demilitarizacijos“, „denacifikacijos“ ir atsisakymo siekti narystės NATO. Tokie reikalavimai Kyjivui reiškia faktinę valstybės nepriklausomybės apribojimą.

S. Lavrovas kaip pavyzdį paminėjo 2022 metų derybas Stambule, kuriose Rusija siūlė Ukrainai prisiimti neutralitetą ir atsisakyti ambicijų tapti NATO nare. Tos derybos žlugo, o karas tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus.

Tuo pat metu Rusijos valdžia planuoja didinti mokesčius ir mažinti civilines išlaidas, kad galėtų išlaikyti aukštą gynybos finansavimą. Analitikai prognozuoja, kad V. Putinas, kaip ir ankstesnėse situacijose, kai D. Trumpas ragino sudaryti paliaubas, stengsis vilkinti procesą — neatsisakydamas derybų iš principo, bet ir nepriimdamas jokių įsipareigojimų.