Maždaug už 41 šviesmečio rasta beveik Žemės dydžio egzoplaneta

Pirmoji NASA J. Webbo teleskopu patvirtinta egzoplaneta yra beveik identiško skersmens kaip Žemė

Per pirmuosius šešis veiklos mėnesius Jameso Webbo kosminis teleskopas jau pateikė vizualiai stulbinančių ir moksliškai įspūdingų rezultatų, tačiau dabar užfiksuotas dar vienas svarbus įvykis – patvirtintas pirmasis egzoplanetos atradimas [1]. J. Webbo teleskopas maždaug už 41 šviesmečio esančiame Oktanso žvaigždyne aptiko planetą, kurios skersmuo 99 procentais panašus į Žemės skersmenį.

Planeta vadinama LHS 475 b atrasta Johno Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos astronomų komandos. Grupė, vadovaujama Kevino Stevensono ir Jacobo Lustig-Yaegerio, pirmą kartą pastebėjo kandidato į egzoplanetą požymius, tyrinėdama NASA tranzitinių egzoplanetų tyrimo palydovo (TESS) gautus duomenis.

Tačiau būtent J. Webbo artimosios infraraudonosios srities spektrografas (NIRSpec) patvirtino planetos egzistavimą, stebėdamas du tranzitus priešais motininę žvaigždę. Pasak šių atradimų, nėra jokių abejonių, kad planeta yra. Nepriekaištingi J. Webbo duomenys tai patvirtina, kaip teigiama NASA pranešime spaudai [2].

Kaip pažymi kosmoso agentūra, iš šiuo metu naudojamų teleskopų, tiek antžeminių, tiek orbitinių, tik JWST turi skiriamosios gebos, leidžiančios tiksliai apibūdinti Žemės dydžio egzoplanetų atmosferas. Tyrėjų komanda, analizuodama uolinės masės perdavimo spektrą, vis dar stengiasi nustatyti, kokia atmosfera, jei iš viso yra, tvyro jos paviršiuje.

Planetoje kur kas karščiau nei Žemėje, bet nežinoma, kokia atmosfera tvyro jos paviršiuje

Tyrimų, kurie jau buvo atlikti duomenimis, yra tikimybė, kad planeta neturės kritinės dujinės izoliacijos, tačiau tokiais atstumais ji gali tiesiog slėpti labai nedidelę atmatą – slėgį netoli paviršiaus. Priešingai intuicijai, 100 % anglies dioksido atmosfera yra tokia kompaktiška, kad ją aptikti tampa labai sudėtinga.

Tačiau tyrėjai įsitikinę, kad egzoplaneta neturi slegiančios atmosferos, panašios į Saturno mėnulio Titano atmosferą. Yra tam tikrų žemiško tipo atmosferų, kurias galima atmesti. Pasak mokslininkų, šis kūnas negali turėti storos atmosferos, kurioje dominuoja metanas [3].

Vis dėlto, atrodo, kad planetos paviršiuje yra apie 300 laipsnių Celsijaus, t. y. keliais šimtais laipsnių karščiau nei čia, Žemėje. Jei vėlesnių tyrimų metu bus aptikta debesų danga, tai gali reikšti, kad šio pasaulio klimatas artimesnis Veneros klimatui.

Tyrėjai taip pat patvirtino, kad LHS 475 b su savo žvaigžde išlaiko tik dviejų dienų potvynių ir atoslūgių pririštą orbitą. Tai yra per daug arti, kad būtų galima bandyti susidoroti su Saule, tačiau, kadangi egzoplaneta skrieja aplink raudonąją nykštukę, gaminančią mažiau nei pusę mūsų Saulės energijos, teoriškai ji gali išlaikyti ir atmosferą.

Egzoplaneta yra planeta, esanti už Saulės sistemos ribų

Pirmieji galimi egzoplanetos požymiai buvo pastebėti 1917 m., tačiau jie nebuvo pripažinti. 1992 m. pirmą kartą patvirtintas tokios planetos aptikimas. Kita planeta, iš pradžių aptikta 1988 m., buvo patvirtinta 2003 m.

2023 m. sausio 1 d. duomenimis, yra 5 297 patvirtintos egzoplanetos 3 904 planetinėse sistemose, iš kurių 850 sistemų turi daugiau nei vieną planetą.

Egzoplanetoms aptikti yra daugybė metodų. Tranzitinės fotometrijos ir Doplerio spektroskopijos metodais rasta daugiausia tokių planetų, tačiau šie metodai kenčia nuo aiškaus stebėjimo šališkumo, kuris palankus planetų aptikimui netoli žvaigždės, todėl 85 % aptiktų egzoplanetų yra potvynio ir atoslūgio blokavimo zonoje.

Beveik visos iki šiol aptiktos planetos yra Paukščių tako ribose. Tačiau yra įrodymų, kad gali egzistuoti ir ekstragalaktinės planetos, t. y. egzoplanetos, esančios toliau už vietinės galaktikos ribų. Artimiausios egzoplanetos yra už 4,2 šviesmečių nuo Žemės ir skrieja aplink Proksimą Kentauro (Proxima Centauri) – arčiausiai Saulės esančią žvaigždę [4].

10 mlrd. dolerių vertės Webbo teleskopas pirmąją ankstyvosios visatos nuotrauką perdavė praėjusių metų liepą. Nuo to laiko jis užfiksavo Stefano kvintetą – penkių galaktikų grupę, esančią už 290 mln. šviesmečių; Karinos miglą – žvaigždžių darželį su visiškai naujomis žvaigždėmis, kurios anksčiau buvo paslėptos; ir galaktikas su žvaigždžių juostomis – pailgomis žvaigždžių dalimis, besitęsiančiomis iki galaktikos išorinių diskų.

Naujai atrasta egzoplaneta yra uolėta ir tik 1 procentu mažesnio skersmens nei mūsų Žemė. Planuojama, kad šią vasarą bus atliekami papildomi stebėjimai, kurių metu bus bandoma išsiaiškinti atmosferos sudėtį, jei ji apskritai ją turi.