Mažėjančios produktų pakuotės – infliacijos pasekmė

Mažėjančios pakuotės ir tuštėjančios piniginės

Mažėjančios produktų pakuotės – pirkėjui nemaloni staigmena. Akyliausi jau pastebėjo, kad kai kurių produktų įprastinės sausų pusryčių, kavos ar sulčių pakuotės lyg nepastebimai susitraukia, nors piniginę reikia atverti taip pat ar net plačiau nei iki šiol. Bet sudėtingų ekonominių sąlygų epicentre verslui tai yra vienas iš būdų nepatirti didžiulių nuostolių. Tokiu būdu parduodamo produkto kiekis sumažinamas, tačiau jo kaina yra išlaikoma tokia pati, žinoma, tikintis, kad klientas arba nepastebės, arba tiesiog bus supratingas – juk sunku visiems.

Ekonominiu sunkmečiu tai yra dažna praktika, kuri labiausiai akivaizdi tampa tuomet, kai ekonomika traukiasi, bet kartu kyla kainų lygis. Būtent tai dabar išgyvena visas pasaulis.

Nors apie prekybininkų vykdomą „apgaulę" ir pakuočių mažinimo maniją, kuri dabar yra apėmusi veik kone visas šalis, plačiai rašoma žiniasklaidoje, dauguma vartotojų yra prisipažinę, jog paprastai netikrina prekės dydžio.

Tačiau dabar, kai pasaulinė infliacija paliečia ne tik sunkiausiai besiverčiančius, bet ir vidurinės klasės atstovus, greičiau pasibaigiantys maisto produktai privers išlaidauti dažniau, o tai neabejotinai sukels visuomenės pyktį ir nepasitenkinimą.

Rinkodaros gudrybės: dauguma pirkėjų svorio ir dydžio netikrina

Pakuočių mažinimo, kaip kainodaros strategijos, veiksmingumas įvairiose asortimento rūšyse ir rinkose skiriasi. Dauguma vartotojų paprastai netikrina prekės dydžio [1].

Pavyzdžiui, bulvių traškučius mėgstantis žmogus gali nesuprasti, jei jo mėgstamas prekės ženklas sumažins maišelio dydį 5 %, tačiau beveik neabejotinai galės pasakyti, jei kaina padidės ta pačia suma.

Taigi, verslas taip apgauna pirkėją, kuris kartais net neįtardamas permoka už prekes. Tačiau infliacijos laikotarpiu tokios apgaulės nepastebėti yra sunkiau, o nerimo dėl finansinės gerovės išsekinti žmonės gali žymiai greičiau pareikšti nepasitenkinimą.

Siekiant išvengti aršios kritikos dėl tokios verslininkų savivalės staiga imti ir sumažinti parduodamos produkcijos pakuotes, Jungtinės Karalystės vyriausybė vykdo reguliarią kontrolę. Šalies Nacionalinės statistikos biuro (ONS) duomenimis, nuo 2012 m. pradžios iki 2017 m. birželio mėnesio, sumažėjo 2 529 produktų pakuotės, o padidėjo tik 614 [2].

Tokia statistika nors ir detaliai pateikia duomenis apie pakuočių mažinimo praktika užsiimančius verslus, tačiau eiliniam piliečiui daro menką įtaką. Dalis vis tiek perka tai, ką pirko anksčiau, o kiti yra priversti keisti savo pirkimo įpročius ir rinktis pigesnį ar didesnį produktą.

Kita vertus, alternatyva pirkėjams gali būti dar nemalonesnė. Jeigu verslai nemažintų prekių pakuočių, būtų priversti didinti kainas. O akademiniai tyrimai yra parodę, kad vartotojai jautriau reaguoja į aiškų kainų didinimą nei į pakuotės mažinimą.

Tiesa, tyrimai akcentuoja, kad prekių pakuočių mažinimo praktika gali lemti neigiamą vartotojų požiūrį į prekės ženklą ir ketinimus pakartotinai įsigyti produktą, o laikui bėgant, statišką arba mažėjančią vieneto pardavimo apimtį.

Slėpti nėra ką – kai kurie verslai patys perspėja, kad mažina pakuočių svorį

Kai kurie pakuočių susitraukimo pavyzdžiai tokie akivaizdūs, jog jų nuslėpti nuo akylų pirkėjų niekaip nepavyksta. Pavyzdžiui, JAV mažoje „Kleenex" servetėlių dėžutėje dabar yra 60 servetėlių. Prieš kelis mėnesius jų buvo 65 [3].

Jogurtų „Chobani Flips" svoris sumažėjo nuo 5,3 uncijos iki 4,5 uncijos. Jungtinėje Karalystėje „Nestle" sumažino „Nescafe Azera Americano" kavos skardines nuo 100 gramų iki 90 gramų. Indijoje „Vim" indų ploviklio pakuotė sumažėjo nuo 155 gramų iki 135 gramų.

Kai kurios bendrovės apie pokyčius kalba tiesiai šviesiai.

Pavyzdžiui, Japonijos užkandžių gamintoja „Calbee Inc." gegužės mėnesį paskelbė 10 % sumažinusi daugelio savo produktų svorį ir 10 % padidinusi jų kainas. Bendrovė dėl to kaltino smarkiai išaugusias žaliavų kainas.

Tuo tarpu dar sausio mėnesį „Domino's" picerijų tinklas paskelbė, kad mažina 10 vnt. vištienos sparnelių komplekso dydį iki 8 vnt. už tą pačią 7,99 JAV dolerių kainą.

Kad ir kaip nemaloniai pirkėjai nustemba, prekybos centruose pastebintys mažėjančias produktų pakuotes, ekspertai teigia, kad tai nėra naujiena.

Ši praktika padažnėja didelės infliacijos laikotarpiu, kai įmonės susiduria su didėjančiomis ingredientų, pakuočių, darbo jėgos ir transporto išlaidomis.

Būtent tai vyksta ir dabar: gegužės mėnesį pasaulinė kainų infliacija išaugo apie 7 %, ir šis tempas greičiausiai tęsis iki bent rugsėjo mėnesio [4].