Mažiau žūčių darbe, bet nelaimės nesibaigia: ką rodo 2025 metų duomenys?

Metų pabaigos statistika: mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mažiau, tačiau rizikos išlieka

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) apžvelgia nelaimingų atsitikimų darbe situaciją Lietuvoje 2025 metais. Per ataskaitinį laikotarpį – nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. – neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų, šalyje užfiksuota 17 mirtinų ir 117 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Palyginti su 2024 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo 2 atvejais, arba 10 proc., o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išliko panašus – 2024 m. jų buvo užregistruota 119. Tai rodo, kad nors tam tikrose srityse pastebimi teigiami pokyčiai, darbuotojų saugos ir sveikatos problemos išlieka ypač aktualios.

Daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe 2025 m. įvyko statybos (5 atvejai), žemės ūkio (4 atvejai) ir miškininkystės (3 atvejai) ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Šie sektoriai išlieka vieni pavojingiausių darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu.

Užbaigiant metus, VDI dar kartą atkreipia dėmesį į esmines darbuotojų saugos ir sveikatos problemas, kurios lemia itin sunkias ar mirtinas pasekmes darbuotojams.

Konkretūs nelaimingų atsitikimų atvejai ir nustatytos priežastys

Balandžio 14 d. medienos ruošos ekonominės veiklos rūšies MB „BIOMASS“ teritorijoje mirtinai traumuotas autokrautuvo vairuotojas. Nelaimingas atsitikimas įvyko autokrautuvui važiuojant įmonės teritorija, kai netikėtai įlūžo šulinio dangtis. Dėl to autokrautuvas vertėsi ant kairiojo šono ir prispaudė vairuotoją. Darbuotojas patyrė mirtiną galvos traumą. Tyrimo metu nustatyta, kad naudoto autokrautuvo sėdynė buvo pakeista į automobilinę, nenumatytą gamintojo, ir buvo panaikintas saugos diržas. Virstant darbo priemonei, darbuotojas iškrito ir pateko po autokrautuvu.

Birželio 26 d. statybos objekte Kazimiero Jelskio g. 7, Vilniuje, UAB „Vakarų vėjai“ darbuotojas buvo mirtinai sužalotas nugriuvus trečiojo aukšto gelžbetonio balkono plokštei, ant kurios jis stovėjo. Griūties metu buvo atliekami balkono plokštės padėties reguliavimo darbai. Tyrimo metu nustatyta, kad buvo pažeisti darbų technologijos reikalavimai – balkono plokštės padėtį buvo galima reguliuoti tik tada, kai ji palaikoma krano stropais. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi įvardytas nepakankamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės užtikrinimas.

Liepos 10 d. ūkininko Alvydo Drevinsko ūkyje, paveiktas elektros srovės, žuvo žemės ūkio mašinų mašinistas. Tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo užtikrinta, jog prie elektros spintos nepatektų tam neturintys įgaliojimų asmenys – elektros spintos patalpa buvo be durų, spinta nerakinama, o vietoje durų užrakto naudota užlenkta vinis.

Rugpjūčio 22 d. statybos objekte Lelių g. 75, Lelių kaime, Klaipėdos rajone, atliekant mūro darbus, nuo pastolių iš maždaug 4 metrų aukščio nukrito ir sunkiai susižalojo UAB „Indigo statyba“ darbuotojas. Pastoliai, ant kurių dirbo darbuotojas, buvo netvarkingi – nebuvo įrengti apsauginiai aptvarai. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi nustatytas netinkamas darbo vietos įrengimas.

Rugsėjo 12 d. UAB „Rodeta“ pagalbinis darbininkas, būdamas neblaivus, atlikdamas lietaus latakų valymo darbus statinyje Ateities g. 4, Pakertų kaime, Kaišiadorių rajone, nukrito nuo pastato stogo iš maždaug 3,5 metro aukščio ir patyrė sunkų pakenkimą sveikatai. Tyrimo metu negauta duomenų, kad darbuotojas būtų apmokytas dirbti aukštyje ar turėtų tai patvirtinančią kvalifikaciją. Taip pat nustatyta, kad įmonėje nepakankamai kontroliuota darbuotojų veikla, nevykdyta neblaivumo darbe prevencija ir neblaivus darbuotojas nebuvo nušalintas nuo darbo.

Lapkričio 9 d. AB „Plasta“ žuvo pamainos vadovas – linijos operatorius. Darbuotojas, užlipęs ant antrinėms žaliavoms rūšiuoti skirtos automatinės linijos konvejerio, nuo jo nukrito iš apytiksliai 4 metrų aukščio. Tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo parengtas aprašas, kuriame būtų nustatyti saugūs atliekų kamščių šalinimo nuo transporterio juostos darbai, be to, darbuotojas nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus.

Mirtinų nelaimių priežastys kartojasi

„Apžvelgus šiuos nelaimingus atsitikimus matyti, kad, nepaisant skirtingų ekonominės veiklos rūšių ir aplinkybių, visus įvykius vienija tos pačios priežastys – nepakankamas dėmesys darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui, vidinės kontrolės trūkumai, saugių darbo organizavimo procedūrų nebuvimas ir neblaivumo darbe toleravimas“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Anot S. Balčiūno, nuoseklus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymasis, tinkama vidaus kontrolė ir atsakingas požiūris į rizikų valdymą yra esminės sąlygos, siekiant užkirsti kelią sunkiems ir mirtiniems nelaimingiems atsitikimams darbe.

Pranešimą parengė Valstybinė darbo inspekcija.

Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.