Medvedevas apie D. Trumpą ir JAV sankcijas: „jų kalbus taikdarys pasuko karo su Rusija keliu“

Kremlius į JAV sankcijas reaguoja audringai: Trumpo veiksmai prilyginami karo veiksmams prieš Rusiją

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar einantis Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, ketvirtadienį po naujų JAV sankcijų, sureagavo aštriai. Jo teigimu, Donaldo Trumpo sprendimas prieš Rusijos naftos milžines „Rosneft“ ir „Lukoil“ – tai „karo aktas prieš Rusiją“.

„JAV yra mūsų priešas, o jų kalbus ‘taikdarys’ dabar visiškai pasuko karo prieš Rusiją keliu“, – rašė Medvedevas. Jis pridūrė: „Priimti sprendimai yra karo aktas prieš Rusiją. Dabar Trumpas visiškai susivienijo su išprotėjusia Europa.“

Nors Vladimiras Putinas išlaiko galutinį žodį Rusijos politikoje, D. Medvedevas pastaraisiais metais tapo vienu aštriausių Kremliaus balsų, dažnai naudojamu tam, kad perduotų Maskvos signalus [1].

Šį kartą, pasak stebėtojų, Kremlius sąmoningai pasirinko Medvedevą, o ne patį Putiną, kad išreikštų pyktį dėl naujų sankcijų ir išvengtų tiesioginės konfrontacijos su Trumpo administracija, bet aiškiai parodytų nepasitenkinimą.

Sankcijos, valdant Trumpui, įvedamos pirmą kartą: Vašingtonas siekia spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje

JAV Iždo departamentas trečiadienį paskelbė sankcijas prieš „Rosneft“ ir „Lukoil“ bei jų antrines įmones, teigdamas, kad šis žingsnis skirtas „priversti Maskvą sustabdyti agresiją Ukrainoje“. Sankcijos apima sandorių, eksporto ir investicijų ribojimus, o jų tikslas – sumažinti Kremliaus pajamas iš energijos eksporto, kuris išlieka pagrindiniu Rusijos karo finansavimo šaltiniu.

Tai pirmasis kartas, kai D. Trumpas, JAV prezidentas, ilgą laiką pasisakęs už greitą taikos susitarimą su Maskva, pats ėmėsi sankcijų prieš Rusijos naftos sektorių. Jo administracija pažymėjo, kad žingsnis nėra nukreiptas prieš „paprastus rusus“, o tik prieš Kremliaus karinius ir energetinius interesus.

D. Trumpas taip pat atšaukė planuotą susitikimą su V. Putinu Budapešte, paaiškinęs, kad „tai neatrodo tinkamas metas“. Šis sprendimas Maskvoje buvo sutiktas kaip ženklas, jog Vašingtonas atsisako diplomatinės linijos.

D. Medvedevas savo komentare ironizavo: „Kas toliau? Nauji ginklai vietoje įžymiųjų ‘Tomahawk’? Tiems, kas dar turėjo iliuzijų, štai jūsų atsakymas.“

Maskvos reakcija: „Sankcijos neefektyvios, o Rusija turi imunitetą Vakarų spaudimui“

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad JAV ir Europos sankcijos yra „visiškai priešingos taikos siekiui“ ir „nė per žingsnį nepriartina prie konflikto pabaigos“.

„Mūsų šalis išsiugdė tvirtą imunitetą Vakarų ribojimams. Rusija toliau užtikrintai vystys savo ekonominį potencialą, įskaitant energetiką,“ – teigė M. Zacharova Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje.

Kremlius taip pat atmetė bet kokias užuominas, kad naujos sankcijos privers Maskvą keisti poziciją dėl Ukrainos. Pasak Rusijos diplomatų, pagrindiniai tikslai, „neutralus, nedemilitarizuotas ir neantagonistinis“ kaimynas, išlieka tie patys, kaip ir 2022 metais [2].

Tuo metu Europos Sąjunga taip pat paskelbė 19-ąjį sankcijų paketą, apimantį energetikos ribojimus, draudimus finansiniams tarpininkams ir kriptoverslui. Tokiu būdu ES ir JAV dabar veikia išvien, siekdamos apriboti Rusijos karo finansavimą.

Analitikai Vašingtone teigia, kad Medvedevo reakcija – tai ne tiek demonstracija prieš Trumpą, kiek įrodymas, kad Maskva jaučia spaudimą. Iki šiol Kremlius bandė išlaikyti atsargų toną Trumpo atžvilgiu, tačiau naujos sankcijos palietė pačią Rusijos ekonomikos šerdį – energetiką.

Trumpo šalininkai pabrėžia, kad ši strategija rodo realistinį, stiprybe grįstą požiūrį į Rusijos agresiją: ne tuščias kalbas apie taiką, o konkretų ekonominį spaudimą. Kol Europa vis dar blaškosi tarp energijos krizės ir politinių pareiškimų, Trumpo administracija, regis, renkasi veiksmus, o ne žodžius.