Merai siunčia signalą Vyriausybei: esamo finansavimo savivaldybėms nepakanka

Savivaldybės nori pačios valdyti dalį GPM

Daugiau pinigų palikti regionuose ir suteikti vietos valdžiai daugiau sprendimo laisvės – tokį tikslą kelia šalies savivaldybės. Merai siūlo pertvarkyti gyventojų pajamų mokesčio sistemą taip, kad dalis GPM taptų savarankišku savivaldybių pajamų šaltiniu.

Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymu, GPM būtų padalytas į dvi dalis – valstybinę ir savivaldybės. Kaip vienas galimų variantų pateikiamas dabar vidutines pajamas gaunančiam darbuotojui taikomas 20 proc. tarifas: 10 proc. keliautų į valstybės biudžetą, o kita dalis atitektų savivaldybei [1].

Vietos tarybos savo GPM dalį galėtų nustatyti 8–10 proc. ribose. Tam tikrais išskirtiniais atvejais būtų galima mokestį sumažinti dar labiau arba nuo savivaldybei tenkančios dalies gyventoją visiškai atleisti.

Tikisi pritraukti daugiau gyventojų ir verslo

LSA mano, kad didesnė mokestinė laisvė suteiktų savivaldybėms daugiau galimybių pačioms formuoti regiono ekonominę politiką ir reaguoti į vietos poreikius.

Savivaldybės galėtų taikyti skirtingus sprendimus siekdamos pritraukti naujų gyventojų, darbuotojų ar verslo bei kurti konkrečiam regionui palankesnes ekonomines sąlygas.

„Teisė savivaldybėms pačioms koreguoti savo GPM dalies dydį suteiktų joms galimybę daryti įtaką daliai savo mokestinių pajamų, geriau atliepti specifinius konkretaus regiono poreikius, motyvuoti verslą bei pasiūlyti gyventojams patrauklesnes sąlygas“, – pranešime cituojamas LSA prezidentas Audrius Klišonis.

Asociacijos vertinimu, toks modelis kartu sumažintų savivaldybių finansinę priklausomybę nuo centrinės valdžios priimamų sprendimų.

Siūlo dalytis ir pelno mokesčio pajamomis

Savivaldos atstovai pokyčių siekia ne tik GPM srityje. Jie siūlo savivaldybėms skirti ir dalį pelno mokesčio, surenkamo iš jų teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos.

LSA teigimu, toks mechanizmas stipriau susietų vietos ekonomikos augimą su savivaldybės finansine nauda. Daugėjant įmonių, investicijų ir darbo vietų, augtų ir vietos biudžeto pajamos.

Tikimasi, kad tai paskatintų savivaldybes aktyviau gerinti investicinę aplinką, plėtoti verslui reikalingą infrastruktūrą ir ieškoti būdų pritraukti naujų investuotojų.

ILTE paskoloms skirtų 100 mln. eurų neužteko

Dar vienas merų keliamas klausimas – savivaldybių galimybės skolintis investiciniams projektams. Nacionalinio plėtros banko ILTE 2026–2029 metų laikotarpiui skirtas 100 mln. eurų paskolų limitas, LSA duomenimis, buvo išnaudotas vos per kelias savaites.

Finansavimo galimybe pasinaudojo 14 savivaldybių, planuojančių įgyvendinti 42 investicinius projektus. Savivaldos atstovai tai laiko ženklu, kad finansavimo poreikis yra gerokai didesnis, todėl Vyriausybės prašoma paskolų limitą padidinti.

„Turint galvoje, kokios suvaržytos ilgą laiką buvo savivaldybių galimybės skolintis savarankiškiems investiciniams projektams, poreikis tokioms paskoloms ypač išaugęs“, – teigė A. Klišonis.

ILTE paskolos savivaldybėms tapo dar patrauklesnės po to, kai nuo šių metų pasikeitė jų apskaita – iš šio banko pasiskolintos lėšos nebėra įskaičiuojamos vertinant savivaldybės biudžeto balansą.

Šiuos siūlymus šalies merai penktadienį pristatė ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui. Susitikime taip pat kalbėta apie merų atlyginimus, valstybinės žemės valdymą, priedangų įrengimą ir kitus savivaldai aktualius klausimus.