Merginos praranda sąmonę klubuose: atsirado būdų patikrinti, ar į gėrimą įpilta narkotikų

Pasimatymų pavojus: Lietuvoje plinta naujos istorijos apie apsvaiginimą ir prievartą klubuose

Lietuva jau ne kartą sukrėsta skaudžių istorijų, kai merginos tapo vadinamųjų prievartavimo narkotikų aukomis. Vienas labiausiai nuskambėjusių atvejų buvo 2023 m. „Rammstein“ koncerto Vilniuje skandalas: po pasirodymo socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasipylė merginų pasakojimai, kad jos buvo apsvaigintos gėrimuose įmaišytais narkotikais ir patyrė seksualinę prievartą.

Bent viena mergina kreipėsi į policiją, teigdama, kad buvo išprievartauta. Šis atvejis paskatino Seimo Žmogaus teisių komitetą atkreipti dėmesį į problemą, bet policija pripažino, kad nors oficialių registruotų bylų mažai, situacija nėra reta – panašių atvejų fiksuota dar nuo 2010-ųjų.

Dar 2017 m., visuomenę šokiravo byla dėl galimo merginos apsvaiginimo narkotikais viešbutyje. Ji iškrito iš balkono ir žuvo, o tyrimas parodė, kad narkotikai galėjo būti panaudoti siekiant seksualinės prievartos. Tokios istorijos išryškino ilgalaikę problemą – dalis jaunų moterų pasilinksminimo vietose tampa pažeidžiamos dėl paslapčia į gėrimus įmaišytų medžiagų.

Neseniai išgirdome naujas merginų istorijas iš Vilniaus naktinio gyvenimo, kur jos prarado sąmonę po kelių gėrimų [1]. Tai paskatino prevencinę kampaniją ir testų, galinčių atpažinti narkotikus gėrimuose, populiarinimą. Tačiau policija pabrėžia, kad įrodyti apsvaiginimą sunku, nes dauguma šių medžiagų greitai pasišalina iš organizmo.

Išeitis – apyrankė, galinti iškart patikrinti ar gėrime yra narkotikų

Prevencijai pastaruoju metu pasitelkiamos inovatyvios priemonės. Viena tokių – Ispanijos ir Portugalijos mokslininkų sukurta speciali apyrankė. Ji veikia kaip greitas testas: ant jos yra du jutikliai, kuriuos tereikia paliesti lašeliu gėrimo arba seilių. Jei gėrime aptinkama GHB, apyrankė nusidažo žaliai, jei skopolamino ar kitų aminų – raudonai. Rezultatas matomas per kelias sekundes, o priemonę galima naudoti kelis kartus, kol ji parodo teigiamą reakciją.

Vienas apyrankės kūrėjų, Lisabonos NOVA universiteto profesorius Carlosas Lodeiro’as, pabrėžia, kad šie narkotikai pavojingi ne tik dėl galimos seksualinės prievartos, bet ir dėl to, kad auka gali atskleisti asmeninius duomenis ar piniginių kortelių informaciją [2].

„Šios medžiagos labai pigios ir lengvai prieinamos, o organizme laikosi trumpai. Po kelių valandų tyrimai dažnai jau neberodo jų pėdsakų. Todėl svarbu turėti priemonę, kuri leidžia atpažinti pavojų iš karto“, – teigia profesorius.

Apyrankės kaina – apie 5–6 eurus, o renginiuose Ispanijoje jos kartais dalijamos nemokamai. Tiesa, kol kas jos netinka kaip oficialus įrodymas teisme, tačiau gali padėti užkirsti kelią nusikaltimui ar įspėti apie pavojų. Mokslininkai jau kuria pažangesnę versiją, kurią būtų galima naudoti ir teisėsaugai.

Sociologai: prevencija negali būti tik aukų atsakomybė

Lietuvoje kol kas daugiausia naudojamos paprastesnės priemonės – testavimo juostelės ir dangteliai ant gėrimų. Viešosios įstaigos „Ribologija“ bendrakūrėja, sociologė Reda Jureliavičiūtė sako, kad šios priemonės yra svarbios, bet nepakankamos. „Žmonės eina į klubus ar vakarėlius atsipalaiduoti, bendrauti, o ne laukti pavojaus. Negalime visos atsakomybės už saugumą užkrauti tik ant aukų“, – pabrėžia ji.

Pasak sociologės, svarbu, kad saugumu rūpintųsi ir pačios pasilinksminimo vietos, o valstybė užtikrintų didesnį dėmesį prevencijai. Ji primena, kad net alkoholį galima laikyti dažniausiai naudojamu „prievartavimo narkotiku“, nes būtent jis dažnai paveikia žmogaus valią ir gebėjimą priimti sprendimus.

R. Jureliavičiūtė atkreipia dėmesį, jog prevencija neturėtų virsti aukų kaltinimu. „Negalime sakyti, kad nukentėjusieji neapsisaugojo pakankamai. Turime kalbėti apie tai, kad smurtautojai yra atsakingi už savo veiksmus, o visuomenė – už tai, kad sukurtų saugesnę aplinką“, – sako ji.

Ekspertai sutaria: inovatyvios technologijos, tokios kaip apyrankės ar greitieji testai, gali tapti svarbia gynybos priemone, tačiau sprendžiant problemą reikia visapusiško požiūrio – nuo klubų atsakomybės iki teisėsaugos reagavimo ir visuomenės švietimo.