Mėsa ir žuvis netrukus taps prabanga – ar bus kitų alternatyvų?

Maisto krizė: net ir valgyti taps prabanga?

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie artėjančią maisto krizę, nerimaujama ne tik dėl galimo maisto trūkumo, tačiau ir dėl kasdien augančių maisto produktų kainų. Lietuvoje ši problema opi kaip niekad. Jau dabar kalbama, kad artėjančių šv. Velykų krepšelis šiais metais bus brangiausias per paskutinius 5-erius metus [1], o mėsa ir žuvis netrukus taps prabangos preke. Tuo tarpu į inovacijas besiorientuojantys verslininkai ieško alternatyvų ir žengia rimtus žingsnius jau ir lietuviams pristatydami kitokį pasirinkimą – augalinę mėsą. Tiesa, jos kaina taip pat kol kas kanda, tačiau viliamasi, kad didėjant šių produktų pasiūlai ir jų vartojimui, mėsos pakaitalai pigs.

Tačiau artimiausiems mėnesiams gerų prognozių nėra daug jokioje srityje. Ekspertai teigia, kad Rusijos pradėtas karas maisto kainas visame pasaulyje gali padidinti net 22 proc., o ilgalaikėje perspektyvoje krizė bus jaučiama iki 2023 m. ar netgi ilgiau [2].

Dėl sparčiai kylančių kainų beveik deficitiniu produktu gali tapti mėsa. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas sako, kad mėsos brangimas Lietuvoje yra neišvengiamas.

Jei prieš keletą mėnesių buvo prognozuotas 30–40 proc. mėsos brangimas dėl energetinių resursų, tai žaliavoms pabrangus, kiauliena gali brangti net apie 60 proc [3].

Brangsta būtiniausi produktai – mėsa, aliejus, duona

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus teigimu, parduotuvėse mėsa brangs, kai baigsis dabartinių kainų įsipareigojimai prekybos tinklams.

Žemės ūkio ministerija vasario pradžioje skelbė, kad pernai mažiausiai kito mėsos ir kiaušinių kainos, o kiauliena liko nepabrangusi. E. Mackevičiaus teigimu, 2021 metais mėsos kaina Lietuvoje buvo 2003 metų kainų lygio. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl dabartinis kainų šuolis yra toks pastebimas tiek prekybininkams, tiek ir energetikos bei paslaugų kainų augimo jau išvargintiems piliečiams.

Be to, prekybininkai pažymi, kad artimiausiu metu šalyje dar labiau brangs aliejus, duona ir kiauliena.

Prekybos tinklo „Norfa" vadovas Dainius Dundulis teigia, kad ta duona, kuri dabar yra pigiausia, netrukus brangs dvigubai. Saulėgrąžų aliejus gali brangti visu euru.

Portalo „Pricer.lt" duomenimis, šiuo metu šalyje daugiau nei 10% pabrango 35 prekės iš 52 stebimų. Didžiausias buvo saulėgrąžų aliejaus, pigiausių makaronų, grietinės, bulvių, pieno ir juodos duonos kainų šuolis.

Mėsos brangimą pajusime per artimiausius mėnesius. Dėl karo Ukrainoje brangstantys pašarai lemia, kad kiaulienos kaina ant prekystalių gali ūgtelėti 60–70 proc.

Sunerimti tai verčia ne vieną, o maistininkai įspėja, kad „maistas tampa prabangos preke“, tačiau valdžios noro kovoti su šia krize nėra.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos pirmininkas Karolis Šimas teigia, kad maistininkai nerūpi nei Žemės ūkio, nei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Jis akcentuoja, kad nėra ir pasirengimo blogiausiems scenarijams [4].

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius E. Mackevičius taip pat pabrėžė, kad dėl menkos valstybės paramos mūsų gamintojams sunku konkuruoti su kaimyninių šalių produkcija. Dėl to, karbonado kilogramas rudeniop gali pabrangti bent 40 proc.

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktoriaus Rolando Morkūno prognozėmis, galime pritrūkti pašarų, o dėl to žuvies produktai taip pat drastiškai brangs.

Visi kalbėtojai pažymėjo, kad prasidėjus pandemijai ir pradėjus trūkinėti maisto tiekimo grandinėms, daugelis Europos Sąjungos valstybių pripažino maisto pramonę ypač svarbia šaka.

To nepadarė Lietuvos valdžia. Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Vidmantas Kanopa teigia, kad šiuo metu būtina bendra keturių ministerijų maisto strategija – Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio.