„Meta“ pristato dirbtinį intelektą, kuris galės įsiminti jūsų asmeninio gyvenimo detales

Nuo šiol dirbtinis intelektas galės teikti asmenines rekomendacijas

„Meta“ pristato patobulintą dirbtinio intelekto pokalbių roboto versiją, kuri gali „įsiminti“ tam tikrus asmeninius duomenis, pavyzdžiui, jūsų mitybos nuostatas, pomėgius ir kita, kad galėtų pateikti asmeniškai pritaikytas rekomendacijas.

Ši atminties funkcija, iš pradžių pradėta naudoti praėjusiais metais, dabar bus prieinama „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“ „iOS“ ir „Android“ naudotojams JAV ir Kanadoje. Naudodamas informaciją iš ankstesnių pokalbių, taip pat „Facebook“ ir „Instagram“ duomenis, pokalbių robotas teiks asmeniškai rekomenduojamus pasiūlymus [1].

Pavyzdžiui, jei gavę mėsos receptą pasakysite „Meta“ dirbtiniam intelektui, kad esate veganai, ateityje jis pakoreguos atsakymus taip, kad jie atitiktų jūsų pageidavimus. Be to, dirbtinis intelektas gali išvesti išsamią informaciją, pagrįstą kontekstu, pavyzdžiui, jūsų buvimo vietą arba veiklos istoriją, kad rekomendacijos būtų labiau suasmenintos. Taigi, jei paklausite, ką smagaus nuveikti su šeima, jis gali pasiūlyti vietinį kantri muzikos koncertą, remdamasis jūsų buvimo vieta „Facebook“ ir jūsų susidomėjimu kantri muzikos pasirodymais „Instagram“.

Nors atminties funkcija sukurta taip, kad sąveika būtų labiau pritaikyta, „Meta“ šiuo metu nesiūlo galimybės atsisakyti šių asmeninių patirčių. Tačiau naudotojai bet kada gali ištrinti pokalbių roboto prisiminimus.

Panašios atminties funkcijos jau įdiegtos kituose pokalbių robotuose, pavyzdžiui, „ChatGPT“ ir „Google Gemini“.

„Google“ staiga atsisako etinių įsipareigojimų dėl ginklų ir žmogaus teisių

2018 metais „Google“ paskelbė gaires, kurios draudė jos dirbtinio intelekto technologijas naudoti jautriems ir potencialiai žalingiems tikslams, tokiems kaip ginklų kūrimas ar žmogaus teisių pažeidimai. Tačiau, prasidėjus antrajai Donaldo Trampo kadencijai, bendrovė nusprendė peržiūrėti šias gaires ir antradienį paskelbė atnaujintas nuostatas. Iš šių principų buvo pašalinta daugybė ankstesnių draudimų [2].

Naujose gairėse „Google“ akcentuoja žmogaus priežiūrą, atsakomybę ir socialinę atsakomybę, taip pat pažadėjo siekti sumažinti neigiamas pasekmes. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad sieks spręsti etinius ir teisės klausimus, tačiau nebesiekia laikytis griežtų apribojimų dėl ginklų kūrimo ar technologijų, kurios gali pakenkti žmonių teisėms.

Šie pakeitimai sukėlė susirūpinimą tarp kai kurių „Google“ darbuotojų, kurie mano, kad bendrovė atsisako savo ankstesnių etinių principų ir dabar daugiau dėmesio skiria verslo interesams. Šiuos pokyčius taip pat galima susieti su didėjančia dirbtinio intelekto svarba geopolitikoje, o „Google“ atstovai teigia, kad šie pakeitimai buvo ruošiami jau kurį laiką ir nėra tiesiogiai susiję su politiniais pokyčiais JAV.

Modernioji sistema seka įkandin visiškos skaitmenizacijos?

Tokie žingsniai atspindi ne ką kitą, kaip tolygų ėjimą link sąmokslo teorijų įgyvendinimo – nors dar prieš keletą metų tie, kurie tvirtino, kad ir Vakarai galiausiai taps Kinijos kreditų sistemos lopšiu, buvo nurašyti kvailiams, jau dabar gali pasirodyti kitaip.

Juk kam dirbtiniam intelektui reikalinga informacija apie kokį užmiesčio Jurgį – paklausite. Iš tiesų, gal ir nereikalinga, tačiau sudėjus tūkstantį, šimtą tūkstančių ar milijoną tokių Jurgių mes jau matome bendras tendencijas – pavyzdžiui, kad šiems patinka ieškoti informacijos apie tai, kaip, pavyzdžiui, išsiimti verslo liudijimą ar individualią veiklą, surinktus duomenis panaudoti statistikai ir pagal tai naudoti reklamas. Kitaip tariant, medija nori įlysti į mūsų galvas.

Postringaujant dar toliau, galima pasitelkti fantaziją ir pamąstyti, kad tokią informaciją galėtų surinkti pati valstybė ir ja manipuliuoti – pavyzdžiui, jei būtų pasitelktas panašus metodas kaip Kinijoje, už kiekvieną valstybės nustatytų taisyklių nesilaikymą grėstų botagas – štai – laiku nesumokėjote mokesčių – nebegalite apsipirkti parduotuvėje, nes skaitmeninė kortelė paprasčiausiai užblokuota, o grynųjų – žinoma, nebelikę, nes būtent jie garantuoja laisvę nuo sistemos.

Toli žvelgti nereikia – štai Lietuvoje prezidentui Gitanui Nausėdai pradėjus kalbėti apie jau nuo kitų metų norimus skirti 5-6 proc. nuo BVP krašto apsaugai ir pradėjus galvoti, iš kur šias lėšas reikės paimti, Jo Ekscelencija pasiūlė genialų būdą – pavyzdžiui, kad paskolinti gynybai galėtų gyventojai iš savo bankuose laikomų indėlių. Lietuvos vadovas net atskleidė, kad gyventojai ir verslas kartu turi sukaupę indėlių už maždaug 30 mlrd. eurų [3]. Akivaizdu tiek, kad Lietuvos bankas nuolat renka duomenis apie gyventojų sąskaitose esančius pinigus ir juos perduoda valstybei.

O dabar įsivaizduokime situaciją. Grynieji panaikinti galutinai, o valstybėje prasideda karas. Valstybė nusprendžia, kad visi indėliuose laikomi pinigai yra įšaldomi ir metami gynybai. Ar juos atgausite – neaišku. Bet teisės nuspręsti jūs jau nebeturite.

Staiga persimainė ir technologijų magnatų pozicijos

Vertėtų prisiminti ir technologijų oligarchų sprendimus stoti į JAV prezidento D. Trampo pusę po to, kai šie suuodė apie besikeičiančią pasaulio muzikinę plokštelę.

Juk štai D. Trumpo inauguracijos metu kai kurios išskirtinės vietos buvo rezervuotos įtakingiems technologijų įmonių vadovams, įskaitant „Facebook“ įkūrėją Marką Zuckerbergą, „Amazon“ įkūrėją Jeffą Bezosą, „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėją Eloną Muską ir „Google“ vadovą Sundarą Pichai [4]. Tai reiškia, kad nutrūko tradicija, nes paprastai tokias vietas užima prezidento šeima ir garbingi svečiai. Technologijų magnatai buvo pastebėti bendraujantys su D. Trampo kabineto nariais, įskaitant Robertą F. Kennedy jaunesnįjį ir Marco Rubio, nepaisant to, kad dar praėjusią kadenciją šie buvo labai skirtingose barikadų pusėse.

Šis renginys išryškino didėjančią milijardierių įtaką politikoje – daugelis jų anksčiau rėmė savo kadenciją jau baigusį Joe Bideną. D. Trampas gynė technologijų vadovus, sakydamas, kad jie atsisakė J. Bideno ideologijos supratę, jog jis apoe tai neturi supratimo. Nepaisant to, kad gavo finansinę paramą iš technologijų elito, D. Trampas tvirtino, kad jam nereikia jų pinigų, ir teigė, kad jie už tai nieko negaus mainais.

77.lt primena, kad artėjant D. Trampo inauguracijai, M. Zuckerbergas staiga pakeitė „Facebook“ politiką ir nusprendė mažinti LGBTQ+ bendruomenei priklausančių asmenų apsaugą bei švelninti platformos taisykles dėl neapykantos kalbos.