Meta skiria šimtus milijardų dolerių dirbtinio superintelekto centrams

„Prometheus“ ir „Hyperion“ duomenų centrai turetų būti baigti iki 2030-tųjų

Markas Zuckerbergas paskelbė, kad „Meta“ artimiausiais metais investuos šimtus milijardų dolerių į naujos kartos dirbtinio intelekto duomenų centrų kūrimą. Pasak jo, tikslas yra pasiekti vadinamąją „superintelekto“ ribą, kai mašinos gebės spręsti užduotis greičiau ir efektyviau nei žmogus.

„Prometheus“ yra vienas iš pagrindinių planuojamų centrų, kuris pradės veikti 2026-tais metais. Dar vienas, pavadinimu „Hyperion“, išsiskirs ne tik dydžiu, bet ir galia – galės išplėsti savo našumą iki 5 gigavatų.

Abu centrai statomi Jungtinėse Valstijose: „Prometheus“ – Ohajuje, o „Hyperion“ – Luizianoje, kuriame pilna galia bus pasiekta iki 2030-tųjų.

Zuckerbergas pabrėžė, kad tokio masto infrastruktūra neturi precedento – vienas iš centrų užims beveik tiek vietos, kiek visas Manhatano rajonas. Jo teigimu, „Meta“ jau stato dar keletą panašaus masto „titaniškų“ klasterių, o vienas jų dydžiu prilygs didelei Amerikos didmiesčio daliai.

Skaitmeninės galios lenktynės: kodėl tai svarbu technologijų gigantams

Tokia Meta strategija įsikomponuoja į platesnį globalų kontekstą, kuriame didžiosios technologijų bendrovės (tokios kaip „Google“ ir „OpenAI“) lenktyniauja dėl pozicijų dirbtinio intelekto srityje.

Milžiniški serverių kompleksai (angl. "Superclusters"), kaip teigia analitikai, taps naujaisiais ginklais skaitmeninėse inovacijų lenktynėse. [1] Zuckerbergas ne kartą viešai minėjo, kad jo tikslas – Meta paversti lyderiaujančia jėga šiame sektoriuje.

„Mes turime kapitalo, kurį sugeneruoja mūsų pagrindinis reklamos verslas, todėl galime investuoti ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė Zuckerbergas savo pranešime.

2024-tais metais bendrovė uždirbo apie 165 milijardus dolerių (apie 153 milijardus eurų), daugiausia iš reklamos. [2] Jo teigimu, stiprėjanti reklamos ekosistema leidžia Meta drąsiai žengti į eksperimentinę superintelekto teritoriją.

Tiesa, tokie planai jau dabar kelia klausimų tarp investuotojų ir stebėtojų. Viena vertus, DI technologijos jau šiandien padeda Meta efektyviau taikyti reklamas ir didinti jų kainas. Kita vertus, tokio masto investicijos – nuo 64 iki 72 milijardų dolerių (nuo 59 iki 66 milijardų eurų) vien 2025-tais metais – gali tapti didele rizika, jei nauji produktai neatneš atitinkamos grąžos.

Superintelektas ir vandenį siurbiantys serveriai

Meta ne tik investuoja į geležį ir serverius – bendrovė iš esmės perorganizavo visą savo DI skyrių. Nuo šiol jis veikia pavadinimu „Superintelekto laboratorijos“, o joms vadovaus buvęs „Scale AI“ vadovas Aleksandras Wangas ir buvęs „GitHub“ vadovas Natas Friedmanas. Abu buvo asmeniškai pakviesti Zuckerberg'o po to, kai Meta įsigijo „Scale AI“ už 14,3 milijardo dolerių (apie 13,3 milijardo eurų).

Vis dėlto išlieka neatsakyti klausimai apie tvarumą. Didelio našumo duomenų centrai ne tik ryja elektros energiją, bet ir vandenį. Vienas DI užklausos apdorojimas (pavyzdžiui, pokalbis su DI pokalbių platforma) gali sunaudoti tiek vandens, kiek telpa į nedidelį buteliuką. O iki 2027-tųjų pasaulinis DI centrų vandens sunaudojimas gali pasiekti net 1,7 trilijono galonų (apie 6,4 trilijono litrų). [3]

Šiuo metu pasaulyje veikia bent 10 000 duomenų centrų, talpinančių vadinamąjį debesiją ("cloud") – nuotolinius serverius, kuriuose laikoma skaitmeninė informacija. Dauguma jų įsikūrę JAV, po to seka Jungtinė Karalystė ir Vokietija.