Metavisata mūsų gyvenimus visiškai perkels į virtualią erdvę?

Pasaulio ekonomikos forume paliesta ir metavisatos tema

Pastaruoju metu viena iš aktualiausių temų, kalbant apie technologinę pažangą, yra ne kas kita, kaip metavisata. Tačiau šis konceptas yra sąlyginai naujas ir reikalaujantis konkretumo. Apie jį neišvengta kalbų ir Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume, kurio dalyviai pradėjo naują iniciatyvą „Metavisatos apibrėžimas ir kūrimas" [1].

Ši iniciatyva startavo gegužės 25 d. vykusioje diskusijoje „Bendros ateities formavimas: Metavisatos kūrimas". Čia pasirodė daugybė įtakingų verslo ir technologijos srities atstovų.

Tai ir kompanijos „Meta" vyriausiasis produktų vadovas Chrisas Coxas, ir „Linden Lab", sukūrusios virtualųjį pasaulį „Second Life", kurį balandžio mėnesį įsigijo „Meta", įkūrėjas Philip Rosedale, ir „Meta" pasaulinių reikalų prezidentas, anksčiau buvęs Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pavaduotoju Nickas Cleggas.

Diskusijos dalyviai siekė tiksliai apibrėžti, ką reiškia terminas „metavisata", kokias naudas bei rizikas šis produktas gali atnešti eiliniams žmonėms ir kaip jis pakeis mūsų gyvenimus.

Fantastinė idėja, kuri tampa realybe: virtualus gyvenimas bus svarbesnis nei realus

Diskusijoje „Bendros ateities formavimas: Metavisatos kūrimas" pasiektas susitarimas, jog metavisatą galima suvokti kaip mūsų skaitmeninį gyvenimą.

Kitaip tariant, tai internetinė tapatybė, patirtis, santykiai ir turtas, kuris gali tapti reikšmingesniu nei mūsų fizinis gyvenimas.

Pasaulio ekonomikos forumo diskusijose ne kartą skambėjo žodžiai, jog metavisata turės įtakos žmonių, vyriausybių, įmonių ir visos visuomenės mąstymui, darbui, sąveikai ir bendravimui.

Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Švabas teigia, kad metavisata turės reikšmingą poveikį visuomenei.

„Kaip internetas ir išmanieji telefonai pakeitė mūsų socialinį ir komercinį bendravimą, taip metavisata gali naujoviškai, bet nenuspėjamai pakeisti žmonių ir įmonių bendravimą ir veiklą," – teigia K. Švabas.

Kol pokyčiai vis dar vyksta, Pasaulio ekonomikos forumas siekia nustatyti tam tikras ribas ir taisykles, kurios galėtų riboti metavisatos dėsnius.

Forume pristatyta iniciatyva, prie kurios šiuo metu prisijungė jau daugiau kaip 60 visame pasaulyje garsių kompanijų, tokių kaip „Meta", „Microsoft", „Lego", „Walmart" ar „Sony" [2].

Visas šias kompanijos vienija bendras interesas: finansinis metavisatos populiarumo aspektas.

Pagal „Bloomberg" prognozes, ši rinka iki 2024 m. išaugs iki 800 mlrd. JAV dolerių. Į diskusijas įsitraukiant būtent dabar, kompanijos gali kurti skaitmeninės visatos veiklos rėmus, kurie vėliau joms suteiks papildomos veiklos laisvės.

Gyvenimas technologijų pasaulyje: iš realaus gyvenimo teks kraustytis į virtualų

Idėja, jog metavisata tik paskatins žmonių „persikraustymą" iš realaus gyvenimo į virtualų, nėra tokia utopinė.

Technologijų srities inovatorius ir verslininkas Shaanas Puri teigia, kad technologinė pažanga palaipsniui, tačiau vis didesnę dalį mūsų dėmesio nukreipia į ekranus [3].

Jo teigimu, būtent dabar yra tinkamas metas nustoti galvoti apie metavisatą tik kaip apie vietą, kurioje galime žaisti virtualios realybės žaidimus ar susitikti su savo draugų ir kolegų avatarų versijomis.

S. Puti akcentuoja kaip svarbu suprasti, jog metavisata nėra tik momentinė naujovė, o veikiau ateitis.

Manoma, kad jau netrukus metavisata apims tiek daug kasdienių mūsų gyvenimo aspektų, jog mūsų skaitmeninis „aš" taps svarbesnis už fizinį.

Jis mano, kad metavisatos net 90 proc. mūsų dėmesio nukreips į naująją virtualiąją realybę ir mūsų tapatybes joje, taip iš esmės pakeisdamas mūsų savęs suvokimą.

Nors daliai asmenų tokie teiginiai gali atrodyt it fantastika, apklausos rodo kitaip. Apie 60 proc. Z kartos atstovų, kurių amžius šiuo metu svyruoja tarp 18 ir 25 m. amžiaus, mano, kad gerai save pateikti internete yra svarbiau nei susipažįstant su žmonėmis „gyvai".

Be to, Z kartai priklausantys respondentai yra linkę dažniau prisiminti paskutinę savo naršytą interneto svetainę nei savo partnerio gimtadienį ar savo socialinio draudimo numerį. Taigi, akivaizdu, kad jaunosios kartos atstovai jau dabar daugiau dėmesio skiria savo skaitmeniniam „aš".

Šiuo metu manoma, kad visiškai išplėtota ir plačiai prieinama metavisata gali pasiekti mus po maždaug 10-ies metų. Tuomet, manančių, kad skaitmeninis gyvenimas yra svarbesnis nei realus, gali būti dar daugiau.