„Microsoft“ pasitelkdama DI siekia išjungti kompiuterius dėl dezinformacijos – arba tada, kada nori

Siekiant kovoti su informacija, neva keliančia grėsmę įmonei, rizikuojama pasauliečių privatumu

„Microsoft“ generalinis direktorius Satya Nadella atskleidė, kad būsimi dirbtiniu intelektu (DI) valdomi „dezinformacijos“ cenzūros įrankiai gali išjungti kiekvieno iš mūsų „Windows“ asmeninio kompiuterio cenzūrą. Kam? Nes įmonė tikisi panaudoti naujausius DI technologijų pasiekimus kovojant su informacija – ta, kuri neva prasilenkia su realybe.

S. Nadella pasakė:

„Mes atliekame visą darbą technologijų pramonėje, susijusį su vandens ženklais, detaliu padirbinių aptikimu ir netinkamu turiniu bei jo identifikavimu. Atvirai kalbant, technologijų bus daugiau nei pakankamai, jog būtų galima nustatyti dezinformacijos problemas.“

Imtis šio tikslo motyvuoja vis dažnesnis didelės technologijų korporacijos bendradarbiavimas su teisėsauga, siekiant kovoti su informacija, keliančia grėsmę įmonei. Vis dėlto S. Nadella mano, jog reikia dar daug ką nuveikti siekiant pažaboti neteisėtos informacijos plitimą [1].

„Kai turime teisėsaugą ir technologijų platformas, galinčias susijungti tarpusavyje, manau, kad galime kontroliuoti daug daugiau, nei manome. Tiesiog privalome veikti – juk kalbame apie globalią, socialinę tam tikrų normų konvergenciją.“

Šiam užmojui įgyvendinti „Microsoft“ dabar aktyviai diegia DI savo OS ir kitose naršyklėse.

S. Nadella nesikuklina: pasak jo, generatyvusis DI – tai įrankis, padėsiantis jam ir jo padėjėjams pasiekti tariamą pasaulio „galą“. „Microsoft“ galimai nori, kad ateityje ši unikali technologija, „reikalui“ esant, leistų įmonei išjungti asmeninius žmonių kompiuterius tuo atveju, jeigu jie būtų sugauti analizuojant informaciją, keliančią „grėsmę demokratijai“; būtent taip skamba labai aiškus įspėjimas dėl rūšiavimo, kontrolės ir blokavimo. Planas nepasiseks, jei visuomenė, reaguodama į šį įspėjimą, pradės masiškai atsisakyti būtinų atnaujinti asmeninio įrenginio versijų.

„Microsoft“ pasitelkia DI, kad įtakotų rinkimų eigą

Negana to, „Microsoft“ generalinis direktorius pabrėžia, kad būsimi DI „dezinformacijos“ cenzūros įrankiai gali išjungti jūsų „Windows“ kompiuterį, jog būtų galima kvestionuoti įmonės naratyvus apie rinkimus. Jau dabar, siekdama užtikrinti, jog 2024 m. rinkimai globalistams praeitų sklandžiai, „Microsoft“ išnaudoja dirbtinį intelektą, kad sustabdytų „dezinformacijos“, grasinančios įtakoti nepatvirtinto kandidato laimėjimą, plitimą.

Dar sausio 30 d. S. Nadella atskleidė, jog jo įmonė tikisi panaudoti naujausius DI technologijų pasiekimus kovodama su „dezinformacija“, kuri, kaip baiminasi, gali lemti dar vieną Donaldo Trumpo pergalę.

„Tai ne pirmieji rinkimai, kuriuose nagrinėjome priešininkų dezinformacijos ar propagandos kampanijas ir kišimąsi į rinkimus“, – aiškino pastarasis, pristatydamas savo viziją išplėsti technologijų pramonės kontrolę, ką žmonės kalba ir daro internete. S. Nadellai ir kitiems suinteresuotiems asmenims kontrolė – tai gyvybės ir mirties klausimas, kitaip jų galia, turtai ir įtaka sumažės (o leisti tam įvykti juk negalima).

„Turime veikti“, – ragino S. Nadella.

Tiesa, šis nemano, kad minėti planai kelia pavojų pasauliui. Bet jei tik daugiau žmonių palaikys idėją, pasaulį vieną dieną galimai kontroliuos „Microsoft“, na, o tai S. Nadellai atrodo jaudinanti perspektyva. Šiuo atveju vienu didžiausių iššūkių tampa tai, jog ne visi sutinka su jo autoritarine vizija kontroliuoti kalbą internete. „Tada vėl kyla klausimas: kaip pasiekti sutarimą tarp partijų, kandidatų ir normų apie tai, kas yra priimtina ar nepriimtina?“ – hipotetiškai samprotauja S. Nadella.

Baisu tai, kad niekas – net S. Nadella – nežino, kas bus toliau

Europos Komisija nori, kad didžiosios interneto platformos aiškiai žymėtų dirbtinio intelekto sukurtą turinį – žodžius, vaizdus ir garso įrašus. Dėl to kai kurios organizacijos pasirašė savanorišką bloko kovos su dezinformacija praktikos kodeksą [2]. Ypatingai šio praktikos kodekso laikosi bendrovės „Microsoft“ ir „Google“, kaip ir „TikTok“, „YouTube“ bei „Facebook“ savininkė „Meta“. Priešingai, dar praeitą vasarą apie pasitraukimą paskelbė „Twitter“, šiuo sprendimu sukėlusi didelį atgarsį.

Taip, kodekso aspektai yra savanoriški, tačiau rugpjūčio 25 dieną įsigaliojus naujam Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktui (DSA), jie bus įtvirtinti įstatymu.

Nuo praėjusių metų pabaigos, kai viešojoje erdvėje pasirodė pokalbių robotas „ChatGPT“, DI kuriamo turinio sparčiai daugėja. Be kita ko, netgi buvo sukurti tikroviški, bet suklastoti aukštosios mados pūkinę striukę vilkinčio popiežiaus Pranciškaus ir buvusio JAV prezidento D. Trumpo suėmimo vaizdai.

Nors tikimasi, jog DI įsitvirtins interaktyvaus bendravimo su klientais telefonu ir kompiuteriu srityje, imituojant garsius aktorius filmuose bei reklamose, mokant kalbų ir kt., sumažinti dirbtinio intelekto „nenumatytas pasekmes“, įskaitant dezinformaciją, yra pakankamai sudėtinga – vėlgi, galbūt ne taip sunku, kaip išjungti kompiuterius, besidalijančius „ne pagrindiniu turiniu“... Kyla klausimas, kaip pasiekti konsensusą dėl to, kas yra priimtina, o kas ne, kai kalbama apie dirbtinio intelekto technologijas [3]?

Akivaizdu, kad neskaitant to, jog DI tikriausiai išstums kai kurias darbo vietas, jis tikriausiai suteiks dar daugiau dezinformacijos pasaulyje, kuriame jos ir taip pilna, sustiprindamas rasinius šališkumus mokinantis iš pasaulyje jau turimos informacijos [4]. ES Dirbtinio intelekto įstatymas, žinoma, gali uždrausti tam tikrus šios technologijos naudojimo būdus, tarkime, veido atpažinimą, tačiau „Microsoft“ ir „Google“ eina drastiškesniu keliu. Baisu tai, kad niekas – net S. Nadella – nežino, kas bus toliau.