Miesto dangoraižiai tampa spąstais: klaipėdiškiai gaudė iš dangaus kritusius paukščius

Gyventoja surengė paukščių gelbėjimo operaciją Klaipėdos centre

Šį šeštadienį – spalio 4-ąją – klaipėdiečiai susidūrė su neįprastu ir gamtai tragišku reiškiniu – vidury miesto virš jų galvų iš dangaus pradėjo kristi paukščių jaunikliai. Gyventojai, kurie tuo metu buvo šalia pirmojo Klaipėdos „dangoraižio“, stebėjo, kaip maži nykštukai atsitrenkdavo į stiklus ir krito žemyn. Dalis paukštelių buvo žuvę jau kritimo metu, dalis liko gyvi.

Klaipėdietė, kuri ryte nuvyko į įvykio vietą, surinko 160 negyvų ir daugiau nei penkiasdešimt gyvų nykštukų. Gyvus ji parsivežė į automobilį, kur šiuos sušildė, kol jie atsigavo, o kai kurie netgi susipešė tarpusavyje, reikalaudami paleisti į laisvę [1].

Gero darbo nesibodėjusi atlikti gyventoja teigė vėliau paukščius paleidusi į netoliese esantį vynuogių sąžalyną, už kurio stovi jaunos pušaitės. Stipresni paukščiai, pasak jos, netrukus išskrido, silpnesni, kurių buvo apie dvidešimt, liko – šiuos moteris tvirtino priglaudusi savo namuose, kur jie palaipsniui atsigavo, ir vėliau paleisti į sodą. Nepaisant pastangų, penki paukščiai neišgyveno.

„Po pietų pakilo stiprus vėjas, aplankiau tuos pačius nelaimingus namus, bet gyvų radau tik tris, o dar apie šimtą mažyčių kūnelių.“ – nurodė gyventoja.

Stiklinės miesto džiunglės – didžiulis pavojus gyvūnijai?

Tačiau Lietuvos ornitologų draugijos bendruomenei priklausantys gyventojai teigė, kad tokie reiškiniai pasireiškia dėl sparčios miestų urbanizacijos ir dygstančių stiklinių dangoraižių.

„Ar gamtosauga negalėtų fiksuoti to pastato poveikio, paviešinti statinio architektų – projektuotojų grupę, kelti atsakomybės ir kitokių sprendimų klausimo? Įpareigoti pagaliau numatyti žalas gamtai?“ – teiravosi gyventoja.

Tačiau kitas internautas tvirtino, kad tokia pati intensyvi nykštukų migracija vykstanti ir Kopgalyje – paukštukai esą atsidauždavę į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacinio centro langus, nors ten esą jau pernai metais buvo suklijuotos juostos, kurios sumažino, bet neeliminavo paukščių žūčių.

„Nedelsiant nupirkome tinklą, kuriuo apgaubėme pastatą. Dabar žūčių nulis. Kai migracija baigsis, tinklą nuimsime.“ – tvirtino jis.

Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę ir Aplinkos ministeriją siekiant išsiaiškinti, kokių veiksmų imamasi, kad tokių atvejų būtų išvengta. Gavę atsakymus, tekstą papildysime.

Migruodami paukščiai dažniausiai žūsta dėl stiklo fasadų, laidų ir šviesų

Kasmet milijonai paukščių leidžiasi į ilgą kelionę tūkstančius kilometrų, ieškodami šiltesnio klimato, maisto ir tinkamų perėjimo vietų. Nepaisant įgimto gebėjimo orientuotis pagal žvaigždes, saulę, magnetinį lauką, vizualius orientyrus ar kvapą, jų migracija miestuose tampa pavojinga dėl žmogaus sukurtų kliūčių – stikliniai pastatai, elektros laidai ir intensyvus apšvietimas dažnai tampa mirtinais spąstais [2].

Prieš skrydį paukščiai kaupia energijos atsargas, stiprina raumenis ir plunksnas, tačiau net ir gerai pasiruošę dažnai trenkiasi į langus arba nukrinta ant elektros laidų. Šios žmogaus sukurtos kliūtys ne tik padidina žūčių skaičių, bet ir trikdo natūralų paukščių migracijos ritmą, sukeldamos stresą ir dezorientaciją.

Net naktyje migruojantys paukščiai, bandydami išvengti plėšrūnų, susiduria su miesto šviesomis ir stiklo paviršiais.

Žmonės gali prisidėti prie migruojančių paukščių apsaugos: saugoti natūralias buveines, mažinti pesticidų naudojimą, reguliuoti apšvietimą ir naudoti lipdukus ar užuolaidas langams, kad paukščiai nepatektų į stiklines sienas.

Paukščių migracija – nuostabus gamtos reiškinys, demonstruojantis sudėtingus orientavimosi gebėjimus ir išlikimo instinktus, tačiau miesto aplinka parodo, kiek svarbu sąmoningai sumažinti žmogaus sukeltus pavojus ir saugoti sparnuotus keliautojus.