Migrantų tema Lietuvoje kaista: vieni ragina griežtinti taisykles, kiti perspėja dėl pavojingų pasekmių

Atvykusiems migrantams reikia ne ribojimų, o galimybių integruotis?

Ar migrantai Lietuvoje tikrai nenori integruotis, ar jiems tiesiog nesudaromos tam reikalingos sąlygos? Būtent tokį klausimą kelia žmogaus teisių ekspertas Martynas Norbutas, inicijavęs peticiją, kuria valdžios institucijos raginamos daugiau investuoti į atvykusiųjų integraciją. Jo teigimu, sėkmingam įsiliejimui į visuomenę reikalingi ne griežtesni ribojimai, o prieinami lietuvių kalbos kursai, socialinė pagalba ir didesnė darbuotojų apsauga nuo išnaudojimo.

Peticijoje siūloma užtikrinti nemokamą lietuvių kalbos mokymąsi, sudaryti galimybes kursus lankyti lanksčiu grafiku bei skatinti darbdavius leisti darbuotojams mokytis darbo metu. Taip pat raginama plėsti teisines ir socialines paslaugas užsienio kalbomis bei stiprinti bendruomenines integracijos programas [1].

Pasak M. Norbuto, žmonės kalbą išmoksta greičiau tada, kai jaučiasi saugūs ir turi stabilias gyvenimo sąlygas, o ne tada, kai susiduria su papildomais reikalavimais ar sankcijomis.

Iniciatyva pristatoma kaip atsvara Vilniaus mero Valdo Benkunsko siūlymui leidimų gyventi pratęsimą susieti su lietuvių kalbos mokėjimu. Peticiją palaikanti Lietuvos žaliųjų partija kritikuoja baime grįstą migracijos politiką ir ragina ieškoti ilgalaikių sprendimų.

Tuo metu sostinėje jau įgyvendinamas užsieniečių integracijos planas, kuriam numatyta skirti 4,3 mln. eurų. Vilniuje šiuo metu gyvena apie 76 tūkst. užsieniečių, o apklausos rodo, kad maždaug trečdalis jų lietuvių kalbos vis dar nemoka.

Įsiplieskė ginčas dėl imigrantų vaikų mokymo

Tuo tarpu Vilniuje kilo diskusijos dėl naujos tvarkos, pagal kurią iš ne Europos Sąjungos šalių atvykę ir anksčiau Lietuvoje nesimokę pradinukai bus priimami tik į lietuvių kalba ugdančias valstybines mokyklas.

Imigrantų šeimos teigia, kad lietuviškai nemokantiems vaikams tai gali sukelti rimtų mokymosi ir psichologinių sunkumų, todėl siūlo pereinamąjį modelį, kuris leistų pradžioje mokytis suprantama kalba, kartu intensyviai mokantis lietuvių kalbos. Tuo metu Lygių galimybių tarnyba įžvelgia galimos netiesioginės diskriminacijos požymių, o teisininkai kelia klausimų dėl savivaldybės įgaliojimų.

Vilniaus meras V. Benkunskas sprendimą gina teigdamas, kad lietuvių kalbos mokėjimas yra būtina sėkmingos integracijos, kokybiško išsilavinimo ir geresnių ateities galimybių sąlyga. Pasak jo, mokymasis ne valstybine kalba dažnai lemia prastesnius lietuvių kalbos pasiekimus ir apsunkina integraciją.

Savivaldybė savo ruožtu pažadėjo papildomą pagalbą atvykusiems vaikams – daugiau lietuvių kalbos pamokų, mokytojų padėjėjus bei individualias ugdymo programas.

Priims tik reikalavimus atitinkančius migrantus

Vis dėlto gegužės pabaigoje pradėjo aiškėti ir nauja migrantų priėmimo į Lietuvą tvarka – Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad pagal Europos Sąjungos solidarumo mechanizmą į šalį bus perkeliami ne visi norintys, o tik Lietuvos atrinkti asmenys. Pasak vidaus reikalų viceministrės Alicijos Ščerbaitės, pagrindinis atrankos kriterijus išliks nacionalinis saugumas, todėl kiekvienas kandidatas turės atitikti šalies keliamus reikalavimus.

Šiuo metu taip pat svarstoma pirmenybę teikti šeimoms, nes tai, anot ministerijos atstovų, palengvintų integracijos procesą. Pagal dabartinius planus Lietuva iš Kipro ketina priimti 58 migrantus, o jų integracijos išlaidos būtų finansuojamos Europos Komisijos lėšomis.

Šie sprendimai įgyvendinami pagal Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio paktą, numatantį didesnį valstybių narių solidarumą migracijos srityje.