Vienas įrašas.549 595akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Migrantus paleis, bet dirbti jie negalės 5 metus: ruoškitės jų išlaikymui

•Nuomonės•Evelina Aukštakalnytė
2 šaltiniai
Komentuoti (0)

Milijonai nuplaukė „šuniui ant uodegos“

Neteisėtų migrantų krizė įgauna naują pagreitį. Pasirodžius informacijai apie tai, kad net 35 mln. eurų investicijos į nelegaliems migrantams tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymą eina šuniui ant uodegos, nes dabar jau migrantai „palaipsniui“ bus paleidinėjami, nors neturės teisės čia dirbti net penkerius metus, nebetyli ir ekspertai, baksnojantys į valdančiųjų klaidas.

Agnės Bilotaitės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija taip viską suraizgė, jog panašu, kad net patiems valdininkams dabar sunku išsikapanoti. Draudimas nelegaliems migrantams dirbti Lietuvoje įvestas tikintis, kad šie sugrįš į savo kilmės šalis, tačiau akivaizdu, kad tokios valdininkų viltys – tuščios ir nepamatuotos.

Jau dabar susiduriama su situacijomis, kai užuodę laisvę migrantai žūtbūt atsisako grįžti į kilmės šalį, o per prievartą jų išsiųsti taip pat negalima.

Pirmieji migrantai bus paleisti jau netukus

Lietuvos visuomenės gretų papildymas įvyks jau netrukus, mat jau šią vasarą daugumai neteisėtai per Baltarusiją atvykusių migrantų sueina 12 mėn. nuo registracijos Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS [1].

Todėl, kaip jau minėta, Vidaus reikalų ministerija (VRM) priėmė sprendimą, kad nebėra tikslo ir toliau laikyti migrantų uždarytų ir jau pats laikas pradėti juos paleidinėti.

Pranešama, kad šiuo metu penkiuose apgyvendinimo centruose gyvena 2 627 užsieniečiai, iš kurių 1 467 turi neteisėto migranto statusą.

Tačiau vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius ramina – gyventojams esą nerimauti nėra ko, mat migrantai bus paleidžiami ne visi iš karto, o palaipsniui, mat kiekvienam migrantui paleidimo terminai sueis skirtingu metu [1].

Kas bus toliau? Migrantus gali priglausti ir išlaikyti Lietuvos piliečiai

Tai bene pats svarbiausias klausimas kaip Lietuva toliau tvarkysis su migrantų antplūdžiu visuomenėje, iš kurių dalis lieka „nei pakarti, nei paleisti“.

Teigiama, kad asmenys, turintys neteisėto migranto statusą, suėjus 12 mėn. laikotarpiui kreipsis į teismą, kuris ir spręs dėl judėjimo apribojimų ar kitų alternatyvų taikymo.

Kaip alternatyvios priemonės esą gali būti taikomas tokio migranto nuolatinis atsakingų institucijų informavimas apie savo gyvenamąją vietą, taip pat tokį užsienietį gali priglausti bei išlaikyti Lietuvos pilietis arba, jei nei vieno iš šių pasirinkimų neturi, asmuo gali būti apgyvendintas užsieniečių apgyvendinimo vietose netaikant jam judėjimo apribojimų arba nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje [1].

Visus atvejus, net ir tuos, kai užsienietis neturi kur savarankiškai gyventi, spręs teismas. Teismo sprendimu, toks užsienietis galės dar šešis mėnesius likti gyventi užsieniečių apgyvendinimo vietoje, kur gaus visas reikalingas paslaugas įskaitant būtinąją medicinos pagalbą, o vaikai – švietimo paslaugas.

Visgi nuspręsta, kad migrantus skatinti grįžti į kilmės šalis reikia ir toliau, todėl dar iki rugsėjo 22-osios pratęsta galimybė gauti 1 000 eurų, jei sutinkama grįžti į savo kilmės šalį.

Teks srėbti prisivirtą košę

O štai migrantų, panašu, valdantieji greitai su kaupu atsikąs, mat jau dabar susiduriama su situacijomis, kai su jais nebėra ką daryti. Prasidėjus migrantų krizei Lietuvoje buvo priimtas ne tik sprendimas mažiausiai 12 mėnesių apriboti neteisėtai sieną kirtusiųjų laisvę. Kur kas labiau stebina tai, kad jiems neleidžiama čia dirbti net 5 metus!

Kažin ką tuo metu, priimdama šį sprendimą galvojo Vidaus reikalų ministerija? Negi tikrai turime patikėti tuo, kad ji manė, jog toks draudimas paskatins migrantus grįžti namo?

Juolab, kad jau dabar gerai žinoma, kad prieglobsčio ar laikinosios apsaugos negavę atvykėliai iš Irako nebenori grįžti atgal, o išvaryti jų irgi neišeina – juk Irakas nėra pasirašęs readmisijos sutarties su Europos Sąjunga [2].

Ir tai dar ne pati blogiausia naujiena. Juk į visuomenę paleisti migrantai turės iš kažko gyventi, tad ekonominiai migrantai, tikėtina, pajutę naudos skonį neskubės migruoti toliau į Vakarus, o tai reiškia, kad juos turėsime išlaikyti mes, mokesčių mokėtojai. Tačiau net ir į Vakarus patraukti jiems lengva nebus, juk neturės ten legalaus statuso, o tai reikš, kad pagauti bet kada galės būti grąžinami atgal į Lietuvą.

Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas Biekša pastebėjo, kad draudimas suteikti leidimą gyventi ar dirbti migrantams, atvykusiems antplūdžio metu, įsigaliojo tik nuo šių metų pradžios, o iki tol galiojo įprasta praktika, kad nesuteikus migrantui laikino prieglobsčio ar papildomos apsaugos, jį buvo bandoma išsiųsti atgal į kilmės šalį, o to nepadarius per metus, migrantas gali prašytis laikino leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje [2].

Ši taisyklė galioja iki šiol, tik aišku, ne tiems migrantams, kurie antplūdžio metu kirto Baltarusijos sieną.

„Žmonės išeis arba po 12 mėnesių, arba po 18 mėnesių, bet kaip jie gyvens tuos penkerius metus? Nes įstatyme parašyta, kad tiktai kai sueis penkeri metai jie gali tikėtis leidimo gyventi su teise dirbti. Ar juos paliksime centruose gyventi ir išlaikysime tuos metus?“, – stebėjosi L. Biekša [2].

Finansavimas nesibaigia

Tačiau net ir nelegalius migrantus paleidinėjant į laisvę, šalyje nesibaigia koncertinos tiesimo darbai. Lietuva koncertiną iš kaimynės Estijos pirko net už dvigubą kainą, už 194 km pjaunamosios vielos suplojusi 2,2 mln. eurų sumą. Juk, koks skirtumas tie milijonai – sutaupyt galima, bet ne tada, kai į Lietuvą veržiasi kitataučiai.

Ir, štai, jau vasara, bet pasienio tvoros tiesimo darbai dar nebaigti – liko dar antrasis tvoros tiesimo etapas, kurio metu iki rugsėjo 1-osios planuojama nutiesti dar 420 km. Tačiau nuo ko ta koncertina saugos, kai migrantai, dėl kurių ji ir buvo statyta, bus jau laisvėje, tarp mūsų?

Panašu, kad valdantieji įžvelgė ir platesnį koncertinos naudų spektrą ir pastebėjo, kad ji saugo ir nuo kontrabandos. Ministrė A. Bilotaitė netgi džiaugėsi pagerėjusiais kontrabandininkų sugaunamumo rodikliais – šiuo metu esą sulaikoma net apie keturis kartus daugiau cigarečių kontrabandos. Tad gal milijonai nėra ištaškyti veltui, o pastatyta koncertina pagerins šalies gyventojų sveikatą ir privers mažiau rūkyti?

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.