Milano–Cortina 2026 žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai žada rinkti medalius ir juos taisyti

Brangiausi medaliai istorijoje: Milano–Cortina 2026 organizatoriai pripažino, kad dalis olimpinių medalių reikalauja remonto

Milano–Cortina 2026 žiemos olimpinių žaidynių rengėjai patvirtino, kad dalis jau įteiktų medalių turėjo techninių defektų. Problema iškilo po to, kai keli sportininkai viešai parodė, jog jų apdovanojimų juostelės nutrūko nuo medalio. [1]

Žaidynių operacijų vadovas Andrea Francisi pareiškė, kad situacijai skiriamas „maksimalus dėmesys“. „Puikiai žinome apie situaciją. Aiškinamės, kas nutiko“, – sakė jis.

Organizatoriai vėliau patikslino, kad defektas susijęs su medalio juostelėje įmontuotu saugos mechanizmu, kuris privalo atsikabinti stipriai patraukus, kad nekiltų pavojus sportininkui. Rengėjai teigia radę sprendimą ir pažadėjo sutaisyti visus paveiktus medalius. Sportininkai raginami grąžinti apdovanojimus oficialiais kanalais, kad jie būtų pataisyti ir sugrąžinti.

Sportininkų reakcijos į gabalais pabirusius medalius iššaukė organizatorių sprendimą

Viena pirmųjų apie problemą pranešė JAV kalnų slidininkė Breezy Johnson, iškovojusi auksą moterų nusileidimo rungtyje. Spaudos konferencijoje ji demonstravo sulūžusį apdovanojimą.

„Štai medalis. O štai juostelė. Ir štai detalė, kuri turėjo laikyti medalį – ji tiesiog atsiskyrė“, – sakė sportininkė. Ji pridūrė, kad džiaugsmo akimirką šokinėjo, kai medalis atsikabino. „Nesijaudinu – esu tikra, kad kas nors tai sutvarkys.“

Panašų vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose paskelbė ir JAV dailiojo čiuožimo komandos narė Alysa Liu. Ji laikė medalį ir juostelę atskirai, o prie vaizdo įrašo parašė: „Mano medaliui juostelės nereikia.“

Problema pasireiškė ir Vokietijos biatlono komandoje. Socialiniuose tinkluose pasirodė ir vaizdai, kaip švenčiant medalis nukrenta nuo juostelės, kiti kadrai kai medaliai atitr8ksta nuo juostelių. Tai parodė, kad įvykiai nebuvo pavieniai.

Tai ne pirmas kartas, kai olimpinių medalių kokybė sulaukia kritikos

Panašių atvejų būta ir anksčiau. Po Paryžiaus 2024 metų žaidynių daugiau nei 200 sportininkų kreipėsi dėl susidėvėjusių ar išvaizdą pakeitusių medalių. Tuomet organizatoriai taip pat žadėjo juos pakeisti. [2]

Šių metų medaliai sulaukė dėmesio ir dėl jų vertės. Olimpiniai aukso medaliai nėra gaminami iš gryno aukso. Pagal Tarptautinio olimpinio komiteto taisykles, jie turi būti sudaryti iš ne mažiau kaip 92,5 proc. sidabro ir padengti šešiais gramais gryno aukso.

Dabartinėmis brangiųjų metalų kainomis tokio medalio „lydymo vertė“ siekia apie 2,5 tūkst. JAV dolerių. Tačiau kolekcinė vertė dažnai būna gerokai didesnė.

Vis dėlto sportininkams svarbiausia ne metalo kaina, o simbolinė reikšmė. Kaip pabrėžia organizatoriai, medalis turi būti nepriekaištingas – nes tai viena svarbiausių akimirkų kiekvieno atleto karjeroje.

Jau daugiau nei šimtmetį olimpiniai aukso medaliai nėra gaminami iš gryno aukso

Nors Olimpiniai aukso medaliai vadinami aukso medaliais, iš tikrųjų jie nėra pagaminti iš gryno aukso. Paskutinį kartą visiškai aukso medaliai buvo įteikti 1912 metų Stokholmo olimpinėse žaidynėse. Šiandien pagal Tarptautinio olimpinio komiteto taisykles aukso medalis turi būti sudarytas bent iš 92,5 proc. sidabro ir padengtas maždaug šešiais gramais gryno aukso. [3]

Šiuolaikinis aukso medalis sveria apie 500 gramų sidabro, padengtas aukso sluoksniu. Sidabro medalis gaminamas iš 500 gramų sidabro be aukso dangos, o bronzos medalis – iš bronzos lydinio.

Remiantis dabartinėmis brangiųjų metalų kainomis, vien medžiagų – vadinamoji „lydymo“ – vertė siekia apie 2,5 tūkst. JAV dolerių. Aukso dalis sudaro kiek daugiau nei tūkstantį dolerių, likusi vertė – sidabras. Pastaraisiais mėnesiais aukso kainai pasiekus rekordines aukštumas, medalio metalų vertė taip pat išaugo.

Tačiau tikroji olimpinio medalio vertė gerokai viršija jo sudedamųjų metalų kainą. Dėl istorinės reikšmės ir kolekcinės vertės aukso medaliai aukcionuose gali būti parduodami už dešimtis ar net šimtus tūkstančių dolerių.