Milano–Kortinos žiemos olimpinių žaidynių medaliai bus brangiausi istorijoje

Rekordinės tauriųjų metalų kainos smarkiai padidino olimpinių medalių vertę

Sportininkai, šį mėnesį Italijoje vyksiančiose Milano–Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse lipsiantys ant nugalėtojų pakylos, gaus brangiausius medalius per visą olimpinių žaidynių istoriją. Tai lėmė per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugusios aukso ir sidabro kainos pasaulinėse rinkose. [1]

Nuo 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių aukso kaina pakilo apie 107 proc., o sidabro – net apie 200 proc., rodo „FactSet“ duomenys. Dėl to vien pagal metalų vertę aukso medalis šiuo metu vertinamas maždaug 2 300 JAV dolerių, o sidabro – beveik 1 400 dolerių. Tai daugiau nei dvigubai ir trigubai viršija atitinkamų medalių vertę prieš dvejus metus.

Sidabro kainų šuolį iš dalies paskatino išaugusi smulkiųjų investuotojų paklausa, o aukso brangimą – centrinių bankų pirkimai ir investuotojų siekis apsisaugoti nuo geopolitinio nestabilumo bei augančios valstybių skolos.

Olimpiniai aukso medaliai jau daugiau nei šimtmetį nėra iš gryno aukso

Nors aukso medaliai simboliškai laikomi svarbiausiu olimpiniu apdovanojimu, iš tikrųjų juose aukso yra nedaug. Milano–Kortinos žaidynių aukso medalyje iš 506 gramų bendro svorio tik šeši gramai sudaro grynas auksas, o likusi dalis – sidabras.

Sidabro medaliai gaminami iš gryno sidabro, o bronzos – iš vario. Pastarųjų svoris siekia apie 420 gramų, tačiau jų metalinė vertė sudaro vos kelis dolerius. Gryno aukso medaliai olimpinėse žaidynėse paskutinį kartą buvo įteikti 1912 m. Stokholme.

Nepaisant nedidelės metalinės vertės, istoriniai olimpiniai medaliai aukcionuose dažnai parduodami už gerokai didesnes sumas. Pavyzdžiui, 1912 m. aukso medalis 2015 m. buvo parduotas už 19 tūkst. svarų sterlingų, o 1920 m. bronzinis dalyvio medalis – už 640 svarų.

Medaliai gaminami Italijoje iš perdirbtų metalų

2026 m. žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių medalius gamina Italijos valstybinė monetų kalykla, naudodama perdirbtus metalus ir atsinaujinančią energiją. Tai pirmas kartas olimpinių žaidynių istorijoje, kai toks gamybos principas taikomas visiems medaliams. [2]

Medalių dizainas simboliškai padalytas į dvi dalis, atspindinčias dvi žaidynių šeimininkes – Milaną ir Kortiną d’Ampecą. Vienoje pusėje pavaizduoti olimpiniai žiedai, kitoje – sportininko rungtis, varžybų vieta ir oficialus Milano–Kortinos 2026 logotipas.

Iš viso bus įteikti 735 olimpiniai medaliai ir 411 parolimpinių apdovanojimų. Nors dauguma sportininkų savo medalius pasilieka kaip asmeninį pasiekimo simbolį, analitikai neatmeta, kad augančios tauriųjų metalų kainos ateityje dar labiau padidins ir jų finansinę vertę.

Pasak rinkos ekspertų, esant dabartinėms geopolitinėms ir ekonominėms tendencijoms, brangieji metalai gali išlikti paklausūs ir per artimiausias olimpines žaidynes.