Milijardai valstybės turto – be aiškių duomenų: auditoriai įspėja apie sisteminę netvarką

Valstybės ataskaitose – klaidų grandinė

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad valstybės apskaitoje vis dar tvyro migla. Auditoriai konstatuoja, jog net 7,8 procento turto, nurodyto viešojo sektoriaus ataskaitose, yra nepatikimi duomenys. Tai reiškia, kad valstybė nežino realios dalies savo turto vertės.

Į 2024 metų nacionalinį ataskaitų rinkinį buvo įtraukti 3 233 viešojo sektoriaus subjektai, tačiau net 11 jų nebuvo įtraukti. Auditorių teigimu, dėl to „rinkinys neapima visų viešojo sektoriaus subjektų duomenų, kuriuos turėtų apimti“. Kitaip tariant, valstybės finansinė atskaitomybė šiuo metu – nepilna.

Ataskaitoje teigiama: „Negalime patvirtinti nacionaliniame metinių ataskaitų rinkinyje nurodyto 4,17 mlrd. eurų ilgalaikio turto, 2,5 mlrd. eurų biologinio turto, 4,1 mlrd. eurų grynojo turto, 4,3 mlrd. eurų pagrindinės veiklos sąnaudų duomenų teisingumo.“ Skaičiai rodo, kad neaiškumų mastas siekia milijardus eurų.

Aplinkos ministerijos apskaita – tarp didžiausių problemų

Auditoriai išskiria kelias sritis, kuriose duomenys itin nepatikimi. Aplinkos ministerijos valdomas turtas – vienas problemiškiausių. Negalima patvirtinti 2,46 mlrd. eurų medynų ir 695 mln. eurų miško žemės vertės.

„Aplinkos ministerijos apskaitoje miško žemė ir medynai registruojami pagal Valstybinių miškų urėdijos teikiamą informaciją, kuri neapima duomenų apie žemės ir medynų įsigijimo savikainą ir vertės pokytį“, rašoma ataskaitoje. Dalis sklypų, valdomų patikėjimo teise, net nėra įtraukti į registrus.

Mineralinių išteklių apskaitoje trūkumai dar didesni. Lietuvos geologijos tarnyba 2024 metais jų nepervertino, todėl 1,43 mlrd. eurų vertės duomenys liko tokie pat kaip 2023 metais – nors jau tuomet buvo neteisingi.

Netvarka ir kultūros sektoriuje

Finansinė sumaištis neaplenkė ir kultūros institucijų. Auditoriai negalėjo patvirtinti 463 mln. eurų muziejinių vertybių duomenų teisingumo. Priežastis – nevisi turimi daiktai įtraukti į apskaitos registrus, o inventorizacija atlikta netinkamai.

Trijų nacionalinių muziejų – M. K. Čiurlionio, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus – apskaita neatitiko reikalavimų. Tai reiškia, kad net aukščiausio lygio kultūros įstaigos nesugeba pateikti aiškaus atsiskaitymo, kiek ir kokio turto valdo.

Savivaldybėse – klaidos su žeme ir keliais

Auditoriai išskyrė, kad daugiausia klaidų pasitaiko savivaldybėse. Nepatvirtintas 1,09 mlrd. eurų ilgalaikio turto, 32,8 mln. eurų biologinio turto ir beveik 5 mln. eurų trumpalaikio turto teisingumas.

19-oje savivaldybių – nuo Anykščių iki Vilniaus – 795 mln. eurų vertės infrastruktūros statinių duomenys pateikti neteisingai. „Į apskaitos registrus neįtraukti visi keliai ir gatvės arba įtraukti simboline verte“, rašo auditoriai.

Klaidos aptiktos ir žemės apskaitoje. Kai kur žemė neįvertinta tikrąja verte, o kai kur įtraukti net neteisingi valstybės žemės duomenys. Dalis savivaldybių vis dar neturi inventorizuotų skverų, parkų ar želdynų.

Ką tai reiškia valstybei

Auditoriai konstatuoja, kad tokio masto klaidos iškraipo visos valstybės finansinį vaizdą. „Reikšmingą įtaką nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio teisingumui turėjo duomenų iškraipymai valstybės ir savivaldybių metinių ataskaitų rinkiniuose“, nurodoma išvadoje.

Tai nėra pavienės klaidos – jos rodo sisteminę problemą, kai viešasis sektorius nesugeba užtikrinti savo duomenų tikslumo. Valstybės kontrolė rekomenduoja stiprinti apskaitos kokybę, konsoliduoti visus subjektus ir užtikrinti, kad kiekvienas valstybei priklausantis euras būtų aiškiai registruotas.

Kol kas realybė tokia – valstybė turi milijardus vertės turto, bet negali tiksliai pasakyti, kiek jo yra ir kiek jis vertas. Tai ne tik finansinė, bet ir pasitikėjimo valstybės valdymu problema.