Milijardinė grąža neįtikino: kodėl gyventojai nusisuka nuo pensijų fondų?

Fondai skaičiuoja milijardinę grąžą, tačiau metų pradžia gyventojų neįtikino

Pensijų fondų atstovai akcentuoja, kad ilgalaikiai rezultatai išlieka stiprūs, nepaisant šių metų pradžios svyravimų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžia, kad per visą kaupimo laikotarpį fondai sugeneravo reikšmingą grąžą, kuri turėtų būti vertinama kaip pagrindinis rodiklis. [1]

Pasak jo, trumpalaikiai svyravimai neturėtų užgožti bendro vaizdo. „Bendra žinia, kad nuo įkūrimo turime 88 proc. uždirbto pelno, per vienus metus grąža sudarė 9 proc. pelno“, – spaudos konferencijoje teigė V. Rūkas.

Tai reiškia, kad vidutiniškai fondai per metus augo gana stabiliai, o net ir nepalankiais laikotarpiais ilgainiui atsistatydavo. Panašūs rezultatai fiksuojami ir trečios pakopos fonduose, kur vidutinė metinė grąža siekia apie 8,6 proc.

Fondų atstovai pabrėžia, kad pensijų kaupimas nėra skirtas trumpam laikotarpiui – tai dešimtmečius trunkantis procesas, kuriame natūraliai pasitaiko ir nuosmukių.

Geopolitinė įtampa trumpam sumažino vertę, tačiau ilgalaikė perspektyva išlieka svarbiausia

Vis dėlto šių metų pradžia parodė kitą pusę – finansų rinkos tapo itin nepastovios. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir bendro ekonominio neapibrėžtumo dalies fondų vertė sumažėjo, o tai tiesiogiai atsispindėjo gyventojų sąskaitose.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pripažįsta, kad pirmasis ketvirtis nebuvo sėkmingas. „Pirmojo ketvirčio rezultatai kiek neigiami – sudaro apie 2 proc.“, – teigė G. Šimkus.

Šis kritimas, nors ir nedidelis, sustiprino gyventojų nepasitikėjimą, ypač tarp tų, kurie planavo atsiimti pinigus. Vis dėlto fondų valdytojai pabrėžia, kad tokie svyravimai yra neišvengiama investavimo dalis.

Rinkos reaguoja į geopolitiką, energijos kainas ir globalius ekonominius sprendimus, todėl trumpalaikiai nuostoliai dar nereiškia galutinio rezultato. Anot ekspertų, vertinti reikėtų ne kelių mėnesių pokytį, o visą kaupimo laikotarpį.

Galutiniai skaičiai dar neaiškūs, o situaciją veikia rinkų svyravimai ir infliacija

Kol kas institucijos dar neturi tikslių duomenų, kiek žmonių galutinai pasitraukė iš pensijų kaupimo sistemos ir kokias sumas jie atsiims. Prašymų teikimo terminas baigėsi visai neseniai, todėl vyksta jų vertinimas ir skaičiavimas. [2]

Pasak V. Rūko, galutinė situacija paaiškės tik užbaigus visus procesus. „Šių duomenų dar neturime, kadangi tik užvakar buvo paskutinė diena teikti prašymus. Užtruks šiek tiek laiko sužiūrėti, įvertinti“, – teigė jis.

Planuojama, kad išsamesni duomenys bus paskelbti balandžio 17 dieną. Iki tol išlieka daug neapibrėžtumo, nes ekonominę situaciją veikia ne tik finansų rinkos, bet ir infliacija bei energijos kainos.

Lietuvos bankas jau įspėja, kad kainų augimas gali būti spartesnis nei tikėtasi, o tai mažina gyventojų perkamąją galią. Dėl šių priežasčių pensijų fondų rezultatai artimiausiu metu gali išlikti svyruojantys, tačiau ilgalaikė kryptis, anot fondų atstovų, išlieka svarbiausias vertinimo kriterijus.