Milžiniška purvo banga Nepale ir Tibete: mokslininkai aiškinasi, kodėl ledyno griūtis virto katastrofa

Per Nepalo ir Kinijos Tibeto regiono pasienį nusiritusi banga pražudė mažiausiai 165 žmones, beveik 1 500 laikomi dingusiais

2026 metų rugpjūčio 26 dienos rytą Himalajuose prasidėjusi ledo ir uolienų griūtis sukėlė katastrofišką potvynį Nepalo ir Kinijos Tibeto regiono pasienyje. Vandens, purvo ir akmenų srautas nušlavė gyvenvietes, kelius, tiltus, automobilius bei energetikos objektus Bhote Koši ir Trišulio upių slėniuose.

Rugpjūčio 27 dienos ryto duomenimis, žuvo mažiausiai 165 žmonės, o beveik 1 500 buvo laikomi dingusiais be žinios. Tarp dingusiųjų – mažiausiai 800 užsieniečių, keliavusių per regioną arba vykusių į piligrimines keliones prie Kailašo kalno ir Manasarovaro ežero.

Šie skaičiai nėra galutiniai. Dalis vietovių atkirstos, ryšio linijos sunaikintos, o kelių metrų storio purvo sluoksnis apsunkina žmonių ir pastatų paiešką. Nepale operacijoje dalyvauja daugiau kaip 5 000 karių ir policijos pareigūnų, o maistas, palapinės ir medicinos priemonės į sunkiausiai pasiekiamas gyvenvietes gabenamos sraigtasparniais.

Nuo ledyno atitrūkusi masė nukrito apie 1 200 metrų ir užtvėrė Lhendės upę

Palydovinės bendrovės „Planet Labs“ nuotraukos rodo, kad maždaug 5 200 metrų aukštyje atitrūko didelė apatinė ledyno dalis. Ledo masė kartu su uolienomis nukrito apie 1 200 metrų į žemiau esantį slėnį ir pasiekė Lhendės upę, įtekančią į Bhote Koši upės sistemą.

Krisdama masė įtraukė uolienas, sniegą, vandenį ir šlaituose susikaupusias nuogulas. Todėl žemyn pajudėjo ne įprasta sniego lavina, o tankus ledo, akmenų ir grunto srautas. Jis galėjo trumpam užtvenkti Lhendės upę ir suformuoti nestabilų vandens telkinį.

Nepalo Hidrologijos ir meteorologijos departamento specialistai, išanalizavę iš Kinijos gautus vaizdus, nustatė galimos užtvankos vietą maždaug už 20 kilometrų nuo pasienyje esančio Draugystės tilto. Vandeniui pralaužus iš ledo ir nuolaužų susidariusią užtvarą, žemyn paleista staigi potvynio banga.

Toks įvykių scenarijus paaiškina neįprastą srauto mastą. Vien ledyno griūties išstumto arba ištirpusio vandens galėjo nepakakti. Tačiau griūtis, laikinas upės užtvėrimas ir staigus susikaupusio vandens išsiveržimas sukūrė kelis vienas kitą sustiprinusius pavojus.

Iš pradžių pranešta apie žemės drebėjimą, tačiau seisminį signalą greičiausiai sukėlė pati griūtis

8 valandą 37 minutės vietos laiku seisminės stotys regione užregistravo stiprų signalą. JAV geologijos tarnyba iš pradžių jį nurodė kaip 4,4 balo žemės drebėjimą, todėl atsirado prielaida, kad požeminis smūgis galėjo išjudinti ledyną ir kalno šlaitą.

Vėliau tarnyba patikslino, kad signalą greičiausiai sukėlė ne tektoninis lūžis, o didžiulės ledo ir uolienų masės smūgis į slėnį bei paskui judėjęs nuolaužų srautas. Išskirta energija prilygo maždaug 5,2 balo seisminiam įvykiui.

Tai reiškia, kad pirminė įvykių seka buvo apversta: žemės drebėjimas greičiausiai nesukėlė ledyno griūties – pati griūtis sukėlė vibracijas, kurias automatinės sistemos palaikė žemės drebėjimu. Tarptautinio integruoto kalnų plėtros centro mokslininkai vis dar analizuoja kelių seisminių stočių duomenis, todėl galutinė techninė išvada dar nepaskelbta.

Tyrėjams taip pat reikės nustatyti, kas išjudino patį ledyną. Galimos priežastys apima šilumos sukeltą spartų sniego tirpsmą, vandens patekimą į ledo ir uolienų plyšius, amžinojo įšalo silpnėjimą, natūralų šlaito nestabilumą bei žmogaus veiklos poveikį.

Mokslininkai skiria du skirtingus scenarijus: seno ledyninio ežero išsiveržimą ir po griūties susidariusią užtvanką

Himalajuose dažnai kyla ledyninių ežerų išsiveržimo potvyniai. Tirpstant ledynams jų pakraščiuose kaupiasi vanduo, sulaikomas ledo, morenų ir kitų nestabilių nuogulų. Sugriuvus tokiai natūraliai užtvankai, didelis vandens kiekis staiga pasileidžia į slėnius.

2025 metų liepą tame pačiame Lhendės upės baseine kilęs potvynis buvo susietas būtent su ledyninio ežero išsiveržimu. Dėl to iškart po naujos nelaimės manyta, kad galėjo pasikartoti panašus reiškinys.

Tačiau dabartinėse palydovinėse nuotraukose virš potvynio trasos nematyti pakankamai didelio anksčiau egzistavusio ežero, galėjusio išleisti tokį vandens kiekį. Todėl tikėtinesnė laikoma versija, kad ledo ir uolienų griūtis pirmiausia užtvėrė upę, o už laikinos užtvaros susikaupęs vanduo netrukus ją pralaužė.

Šie mechanizmai iš pirmo žvilgsnio panašūs, tačiau jų skirtumas svarbus vertinant būsimą pavojų. Senus ledyninius ežerus galima stebėti palydovais ir matuoti jų plėtimąsi, o po griūties susidaranti nuolaužų užtvanka gali atsirasti ir sugriūti per labai trumpą laiką.

Smarkus lietus potvynio nesukėlė, bet musonų įmirkytas slėnis padidino srauto griaunamąją jėgą

Nepalo meteorologijos duomenimis, Rasuvos regione prieš katastrofą nebuvo tokio intensyvaus lietaus, kuris galėtų paaiškinti staigų potvynį. Rugpjūtis Himalajuose yra musonų sezono dalis, tačiau nelaimės vietovėje neužfiksuotas plataus masto liūčių epizodas.

Lietus galėjo turėti netiesioginės įtakos. Musonų metu šlaitų gruntas būna prisotintas vandens, upės teka pilnesnės, o slėniuose susikaupusios nuogulos lengviau pajuda. Ledyno griūtis įtraukė šią įmirkusią medžiagą ir pavertė ją tankiu purvo srautu.

Vandens lygis Trišulio upėje ties Galčiu per maždaug 30 minučių pakilo iki 9 metrų, o ties Malekhu – apie 7 metrus. Toks staigus šuolis būdingas ne įprastam lietaus potvyniui, o staigiam aukštupyje susikaupusio vandens ir nuolaužų išsiveržimui.

Srautas buvo pavojingesnis už paprastą vandens bangą, nes jame judėjo rieduliai, medžiai, automobilių ir pastatų nuolaužos. Dideliu greičiu slenkanti tanki masė ne tik apsėmė gyvenvietes, bet ir daužė sienas, plėšė tiltus bei vietomis keitė upės vagą.

Klimato kaita didina Himalajų nestabilumą, bet konkretaus ryšio su šia griūtimi dar negalima skelbti įrodytu

Hindukušo ir Himalajų ledynai sparčiai traukiasi. 2026 metais paskelbtame Tarptautinio integruoto kalnų plėtros centro tyrime nustatyta, kad nuo 1990 iki 2020 metų regiono ledynų plotas sumažėjo apie 12 proc., o ledo nykimo tempas nuo 2000 metų padvigubėjo.

Kylanti temperatūra veikia visą kalnų sistemą. Plonėja ledynai, tirpsta amžinasis įšalas, silpnėja ledą ir uolienas jungiantys sluoksniai. Tirpsmo vanduo skverbiasi į plyšius ir gali sumažinti šlaito atsparumą.

Žemės mokslų specialistas Danas Shugaras, analizuodamas palydovines nuotraukas, pastebėjo, kad per parą iki katastrofos nuo kai kurių vietos ledynų dingo daug šviežio sniego. Tai gali rodyti šiltą laikotarpį ir intensyvesnį tirpsmą, tačiau vietos meteorologijos stočių duomenys dar nebuvo išsamiai įvertinti.

Todėl klimato kaitą tikslu vadinti bendru riziką didinančiu veiksniu, o ne jau patvirtinta tiesiogine katastrofos priežastimi. Norint nustatyti konkretų ryšį, reikia rekonstruoti ledyno būklę, temperatūros pokyčius, vandens judėjimą plyšiuose, uolienų stabilumą ir galimą statybų poveikį.

Aukštupyje likusi nestabili užtvanka kelia antros potvynio bangos pavojų

Po pagrindinės nelaimės Kinijos institucijos pranešė apie dar vieną aukštupyje susidariusią vandens sankaupą Dzilongo apskrityje. Nuolaužomis užtvenktas ežeras gali apsunkinti gelbėjimo darbus ir sukelti naują potvynį, jeigu natūrali užtvara neatlaikytų.

Dėl šios grėsmės kai kuriose žemiau esančiose vietovėse paskelbta evakuacija. Mokslininkai palydovais stebi užtvankos dydį, vandens lygį ir galimus šlaitų judesius, o gelbėtojai turi įvertinti pavojų prieš patekdami į siauriausias slėnio vietas.

Katastrofa parodė ir tarpvalstybinio perspėjimo problemą. Griūtis įvyko aukštai prie Kinijos ir Nepalo sienos, pirmieji svarbūs duomenys gauti iš Kinijos seisminių stočių bei palydovinių nuotraukų, o didelė dalis žalos padaryta Nepalo teritorijoje.

Efektyvi apsauga tokiame regione reikalauja bendros realaus laiko sistemos, jungiančios palydovus, seisminius jutiklius, automatinius upių matuoklius ir vietos evakuacijos planus. Net keliolikos minučių perspėjimas siaurame slėnyje gali lemti, ar žmonės spės pasitraukti į aukštesnę vietą.

Šaltiniai

Yahoo News / CNN. (2026). What we know — and don’t know — about what caused the Nepal flood wave. https://nz.news.yahoo.com/know-don-t-know-caused-164910584.html

Reuters. (2026). Nearly 1,500 missing in Nepal and China after devastating Himalaya flood. https://www.reuters.com/business/environment/rescuers-search-survivors-after-devastating-nepal-flood-2026-08-27/

International Centre for Integrated Mountain Development. (2026). Major flash flood sweeps through Nepal’s Rasuwa district, raising fears of further downstream flooding. https://www.icimod.org/press-release/major-flash-flood-sweeps-through-nepals-rasuwa-district-raising-fears-of-further-downstream-flooding/