Ministras A. Dulkys medikams nurodys, kaip skirti antibiotikus

SAM pateikė rekomendacijas gydytojams, kaip skirti gydymą antibiotikais

Išsilavinimo sveikatos srityje neturintis dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kaip reikiant užsimojo ir nusprendė pamokyti Lietuvos medikus, kaip pacientams derėtų skirti antibiotikus. Naujai išleistame įsakymo projekte nurodomos rekomendacijos, kuriomis vadovaujantis gydytojams siūloma pacientus gydyti vaistais, kad būtų užtikrinamas tinkamas infekcinių ligų gydymas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia patvirtinti rekomendacijas gydytojams, skiriantiems antimikrobinius vaistus pirminės sveikatos priežiūros ir kitose įstaigose. Šiomis Rekomendacijomis skatinamas tinkamas empirinis antimikrobinis gydymas, kol bus žinomas sukėlėjas ir jo jautrumas antimikrobiniams vaistams. Taip siekiama sumažinti atsparių mikroorganizmų atsiradimo riziką vengiant vartoti plataus veikimo spektro beta-laktaminius antibiotikus, fluorchinolonus ir kitas medžiagas be aiškių klinikinių indikacijų [1].

Nurodoma, kad antimikrobiniai preparatai turėtų būti skiriami tik įvertinus keturis pagrindinius simptomus ir juos įvertinus vienetu. Jei gaunami 0-2 balai, antimikrobinių vaistų skirti nereikėtų, o jei gaunami 3-4 balai, juos reikėtų skirti nedelsiant arba taikyti uždelstą jų skyrimą.

Atvejais, kai paciento būklė sunki arba yra didelė komplikacijų rizika, vaistus reikėtų skirti nedelsiant. Pavojaus simptomais laikomi šie: sunku kvėpuoti, rijimo sutrikimai, labai stiprus ryklės skausmas, kaklo tinimas, galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, labai bloga savijauta, kuri negerėja net ir gydantis.

Projekte nurodoma, kad rekomendacijos pateiktos siekiant užtikrinti tinkamą empirinį infekcinių ligų gydymą antimikrobiniais vaistiniais preparatais (AVP), kol nepaaiškės sukėlėjas ir jo jautrumas AVP. Taip pat siekiant išvengti plataus spektro beta-laktaminių antibiotikų, fluorchinolonų ir kitų AVP vartojimo be aiškių klinikinių indikacijų bei su tikslu sumažinti atsparių mikroorganizmų atsiradimo rizikas.

Skyrė papildomą finansavimą šeimos gydytojų komandai plėsti

SAM praėjusią savaitę taip pat pranešė apie skirtas papildomas lėšas šeimos gydytojų darbo krūviui subalansuoti sveikatos sistemoje – bendrai šeimos gydytojų komandoms papildyti bus įdarbinta dar 450 darbuotojų [3].

Teigiama, kad tai leistų šeimos gydytojams daugiau dėmesio skirti pacientams, o kitas užduotis, pavyzdžiui, pažymų išdavimą, pacientų informavimą ir kitus administracinius darbus pavesti naujai suformuotos komandos nariams. Laikui bėgant šeimos gydytojų darbo krūvis tik didėjo, o šiuo papildymu esą siekiama perskirstyti darbo krūvį šeimos gydytojų komandai, kad pacientams būtų užtikrintas kokybiškas gydymas.

Papildomas finansavimas už šeimos gydytojų komandos plėtimą skiriamas per padidintą bazinį įkainį už prisirašiusius gyventojus. SAM teigimu, didesnis įkainis bus mokamas toms pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose apylinkės gydytojų užimamų etatų santykis su šeimos gydytojo komandos nariais (ne gydytojais) yra lygus 1:2,1 arba didesnis.

Šeimos gydytojų komandos sudarymas bus pavestas pačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios atsižvelgdamos į poreikį, galės pačios pasirinkti, kokie specialistai reikalingi šeimos gydytojo komandos sudarymui.

„Šeimos gydytojo komandą gali sudaryti tokie specialistai: šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius, socialinis darbuotojas“, – skelbia SAM [3].

Įkainį padidinti planuojama nuo kovo 1 d., o jam finansuoti numatyta 10-13 mln. eurų. Galutinė suma priklausys nuo pacientų skaičiaus.

Po rezonansinio įvykio Klaipėdoje, ministerija darbo ėmėsi iš peties

Tuo tarpu pastaruoju metu SAM imasi pokyčių iš peties – nuskambėjus skandalui dėl nepraminamų kelių pas Klaipėdos universitetinės ligoninės Jūrininkų filiale dirbančius kardiologus, nuspręsta pradėti mažinti eiles pas gydytojus specialistus. Žinoma, iš pradžių pradėta nuo sprendimo šioje ligoninėje didinti konsultacijų pas gydytojus kardiologus skaičių, argumentuojant tuo, kad šiuo metu šioje įstaigoje dirba 28 kardiologai, kurie yra pajėgūs priimti ir didesnius srautus pacientų.

Ministras A. Dulkys taip pat nusprendė, kad gana klaipėdiečiams norint užsiregistruoti pas medikus stoviniuoti eilėse ir priėmė sprendimą, kad registracijos pas specialistus turi vykti ne kartą į mėnesį, bet kiekvieną dieną.

Tada nuspręsta griebtis eilių trumpinimo – ministras A. Dulkys užsimojo patrumpinti laukimo pas medikus eiles prailgindamas siuntimų galiojimo laiką nuo 60 iki 180 dienų. Tokie pokyčiai, anot SAM, reikalingi siekiant užlopyti skyles sveikatos sistemoje, kai dėl perteklinių siuntimų, įvairių anketų, vaistų receptų pratęsimo, pažymų į baseiną ir kt. pas šeimos gydytojus susidaro nemenkos eilės, dėl kurių rimtų nusiskundimų turintys pacientai turi gerokai palūkėti.

Tą pačią dieną ministerija gydymo įstaigoms išsiuntinėjo užklausas, kuriose paprašė pateikti duomenis apie pacientų registravimo praktikas [2].

Reaguodamas į rezonansinius įvykius Klaipėdoje, ministras A. Dulkys teigė, kad pacientų registracijos tvarka buvo pavesta gydymo įstaigų vadovų atsakomybėn, tačiau esą buvo gauta signalų, kad tokia ydinga praktika galėjo būti taikoma ir kitose šalyje veikiančiose gydymo įstaigose.