Mirusiojo pelenus jau bus galima barstyti ir Baltijos jūroje

Atsiras galimybė pelenus išbarstyti Baltijos jūroje

Nuo šių metų lapkričio 1-osios mirusiuosius bus galima laidoti ne tik kapavietėse, bet ir neatlygintinai urnas bus galima saugoti tose kolumbariumų kriptose, kurios yra įrengtos už savivaldybės lėšas. Arba mirusiojo pelenus bus galima išbarstyti jūroje, upėje ar kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke. Tiesa, Baltijos jūroje ar pasirinktoje upėje pelenus bus galima barstyti ne arčiau kaip 5 km nuo kranto, išskyrus urbanizuotas vietas ir paplūdimius. Visgi svarstoma, ar tokiais būdais nėra atidaroma dar viena verslo niša, kuriai taip priešinasi Bažnyčia.

Numatyti ir įstatyme įtvirtinti nauji laidojimo pokyčiai palies ne tik laidojimo būdus, bet ir kartu gyvenančius asmenis – įsigaliojus pataisoms bus suteikiamos teisės organizuoti palaikų laidojimą ne tik mirusių asmenų sutuoktiniams, bet ir jų partneriams [1].

Už šias pataisas balsavo 102 Seimo nariai, 17 susilaikė ir prieš buvo 2 parlamentarai.

Pokyčių svarstymas buvo vis atidėliojimas

Tuo tarpu tokių pataisų būtinybė buvo įžvelgta dar anksčiau, tačiau jų svarstymas buvo vis atidėliojamas.

Dar prieš praėjusių metų Vėlines šių pataisų likimu susirūpino ir ryžtingesnių veiksmų pasigedo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas įregistravęs socialdemokratas Linas Jonauskas, mat šis klausimas parlamente buvo priskiriamas prie nepatogių klausimų.

„Įstatymas įregistruotas beveik prieš metus. Jis yra įtrauktas ir į sesijos darbų programą, tačiau jo pateikimas plenarinių posėdžių salėje atidėliojamas. Manau, kad pats laikas pradėti svarstyti šias įstatymo pataisas“, – tąkart teigė parlamentaras [2].

Kad tokios pataisos yra būtinos, L. Jonauskas pabrėžė aptardamas šių dienų aktualijas, kai siekdami išpildyti pačius netikėčiausius mirusiojo norus, jo artimieji pelenus išbarsto tiesiog paplūdimiuose, Olando kepurėje, Pajūrio regioniniame parke bei kitose gausiai lankomose vietose.

Tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika teigė abejojantis, kad šiomis pataisomis pavyks sukontroliuoti barstančius pelenus neleistinose vietose. Anot jo, realybėje bus sunku nustatyti ar pelenai buvo išbarstyti būtent 5 km nuo kranto, mat jūros bangos gali į krantą atplukdyti ir iš toliau atnešti žetoną. Todėl parlamentaras pasiūlė galbūt nebedėti žetonų į urnas [3].

Dar viena verslo idėja?

Tačiau ar šios įstatymo pataisos labiau pasitarnaus drausminant įstatymų laužytojus, barstančius pelenus kur papuola, ar veikiau suteiks verslui naują nišą, svarsto Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos vadovas Algirdas Valentinas. Jo teigimu, būtų galima teikti ir laivų nuomos paslaugas tokiam tikslui.

„<...>. Laivai yra nuomojami pagal valandinį tarifą, kuris siekia apie 100 eurų už valandą. Tad jei bus norinčiųjų išbarstyti į bangas mirusiojo pelenus, reikės plaukti tą atstumą ir sugaišti apie 2 valandas“, – teigė A. Valentinas [4].

Patys laivų kapitonai teigė iki šiol tą darę nelegaliai pagal žmonių pageidavimus, tačiau jau įsigaliojus pokyčiams esą galėsią atrasti ir naują, oficialią verslo nišą. Pavyzdžiui, patenkinti pačius įvairiausius žmonių prašymus išbarstyti pelenus, o štai nuo vietos priklausysianti ir laivo nuomos kaina [4].

Tačiau šiems pokyčiams nepritaria Bažnyčios atstovai. Pasak jų turi būti ribos ir pagarba žmogaus palaikams. Jų įsitikinimu, urnos vieta yra kapinėse, kolumbariume, bet ne Baltijos jūroje.