MMA kilimas – darbdavių rankose: Ruginienė kištis nenori

Vyriausybė dėl MMA rankas nuleidžia: spręs darbdaviai ir darbuotojai

Minimalios algos dydis Lietuvoje vėl tampa svarbia diskusijų tema, tačiau šį kartą Vyriausybė aiškiai rodo – sprendimas turi gimti ne jos kabinetuose. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad pritars bet kokiam minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiui, jei dėl jo susitars darbdavių ir darbuotojų atstovai Trišalėje taryboje. Anot jos, svarbiausia yra pats susitarimas, todėl Vyriausybė pasirengusi jį patvirtinti nepriklausomai nuo galutinio skaičiaus.

„Džiaugiuosi, kad svarsto, pagaliau turi susitarti darbuotojai ir darbdaviai, laukiu šito istorinio susitarimo ir jeigu jie susitars, palaiminsiu nepriklausomai nuo to, kiek jie susitars, kad minimali alga didės“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė [1].

Trišalė taryba jau pradėjo diskusijas ne tik dėl MMA dydžio, bet ir dėl jos apskaičiavimo principų. Nuo 2017 metų galiojanti formulė numato, kad minimali alga turi siekti apie 45–50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o skaičiavimui naudojami praėjusių metų atlyginimų duomenys be priedų, taip pat vertinamos ekonominės prognozės ir Europos Sąjungos šalių praktika.

Vis dėlto dėl šios formulės kyla nesutarimų – verslas siūlo ją keisti, profesinės sąjungos tam nepritaria, o jei bendro sprendimo pasiekti nepavyks, galutinį žodį tars Vyriausybė. Šiuo metu minimali alga Lietuvoje siekia 1153 eurus prieš mokesčius ir per pastaruosius metus augo daugiau nei 11 proc.

Minimalus atlyginimas Lietuvoje pasiekė didžiausią savo ribą

Nuo 2026 metų pradžios minimali mėnesinė alga Lietuvoje padidėjo 115 eurų ir pasiekė 1153 eurus prieš mokesčius, o valandinis atlygis pakilo iki 7,05 euro. Vyriausybė šį sprendimą grindžia siekiu didinti gyventojų pajamas ir mažinti socialinę atskirtį, tačiau ekonomistai pastebi, kad riba tarp minimalaus ir vidutinio atlyginimo sparčiai siaurėja.

Jei anksčiau MMA sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dabar ji jau artėja prie 55 proc., o tai kelia riziką, kad daliai darbuotojų minimali alga tampa ilgalaike „lubų“ riba, ypač regionuose.

Kartu su MMA didėjimu keičiasi ir kiti su ja susiję rodikliai. Nuo šių metų jau pilnai neapmokestinami komandiruočių dienpinigiai taikomi tik tiems darbuotojams, kurių atlyginimas siekia bent 1902,45 euro – maždaug 190 eurų daugiau nei iki šiol, o mažiau uždirbantiems jie bus neapmokestinami tik iki pusės atlyginimo.

Šie pokyčiai ypač aktualūs transporto, statybos ir paslaugų sektoriams, kur komandiruotės yra kasdienybė, todėl darbdaviams teks peržiūrėti atlygio struktūras ir prisitaikyti prie augančių sąnaudų, nors realus gyvenimo lygio pagerėjimas daugeliui darbuotojų išlieka ribotas.

Ūkininkai įspėja: brangstančios trąšos ir energija gali dar labiau pakelti maisto kainas

Nors žemės ūkis Lietuvoje įvardijamas kaip viena svarbiausių ūkio šakų, ūkininkų atstovai kalba apie vis didėjantį spaudimą, kuris netrukus gali atsispindėti ir vartotojų sąskaitose. Pagrindinė problema – sparčiai augančios trąšų ir energijos kainos, kurias lemia tiek brangstančios dujos, tiek geopolitiniai veiksniai. Dėl sumažėjusios gamybos Europoje jau prognozuojamas trąšų stygius, o tai reiškia brangesnę augalininkystę ir, galiausiai, aukštesnes maisto kainas [2].

Tuo pat metu pieno sektoriuje susiformavo akivaizdus disbalansas: nors ūkininkams už žaliavinį pieną mokama gerokai mažiau, parduotuvėse kainos beveik nesikeičia, nes didžiausią įtaką galutinei kainai daro perdirbimo ir prekybos grandys.

Tuo tarpu bendrą kainų augimą palaiko ir platesni ekonominiai veiksniai. Didėjantys mokesčiai, logistinės išlaidos bei verslo pastangos atkurti pelningumą po energetinio šoko lemia, kad kainos išlieka „lipnios“ ir mažėja labai lėtai. Oficialūs duomenys rodo, kad infliacija išlieka kelių procentų lygyje, tačiau kai kurios prekių kategorijos brangsta gerokai sparčiau nei vidutiniškai.

Gyventojų nuotaikos taip pat išlieka atsargios – dauguma tikisi sudėtingesnių laikų, o net ir augant atlyginimams reali perkamoji galia didėja gerokai lėčiau. Tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu maisto kainų tema išliks viena jautriausių tiek ūkininkams, tiek vartotojams.