Mokesčių reforma reikalinga tik tam, kad būtų galima gauti ES pinigus?

Paaiškėjo tikrosios mokesčių reformos stūmimo priežastys

Jau kurį laiką Lietuva verda mokesčių reformos aktualijomis. Savarankiškai dirbantieji laukia pakibę nežinioje – kol kas reformai nepritarta, tačiau kas bus, jei ji visgi bus prastumta? O kad prastumta gali būti, puikiai matome iš to, kaip valdantiesiems pasisekė prastumti ir dar daugiau nepritarimo sulaukusius pasiūlymus, tarkime, Civilinės sąjungos.

Dabar gi Finansų ministrė, kuri, beje, taip pat važinėjasi „čekiukų“ skandalo amerikietiškais kalneliais, sako, kad jei Mokesčių reformos prastumti nepavyks, Lietuva negaus išmokų iš Europos Sąjungos.

„Jeigu nebus nieko padaryta, jeigu bus apsispręsta nieko nedaryti, suma, kuri būtų negauta Iš Europos Komisijos pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą, būtų gerokai didesnė. Kiek konkrečiai, galėtų pasakyti Komisija pati, tačiau tikrai ne 26 mln. eurų“, – sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Komisija pirmąją išmoką iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išmokėjo gegužės pradžioje – tai buvo 542 mln. eurų. Iki metų pabaigos šalis turėtų gauti dar apie 260 mln. eurų.

Tiesa, dabar yra sulaikyta 26 mln. eurų perlaida, o G. Skaistė sako, kad mokesčių reformą Lietuva gali priimti, nors ir nebūtinai tokią, kokia buvo siūlyta.

Tiesa, mokesčių reforma, jos teigimu, turi tikti Lietuvos partijoms. Ne žmonėms, o partijoms.

„Geriau tarpusavyje pasikalbėti ir paieškoti tokio sprendimo, kuris tiktų daugumai Lietuvos politinių partijų ir paieškoti to sutarimo ir vienokį ar kitokį paketą... Nes mokesčių pakeitimų poreikį visi identifikavo jau kurį laiką.

Vienokios ar kitokios apimties paketą esame pajėgūs pateikti, o atskirų klausimų gali būti“, – kalbėjo ministrė [1].

Verslininkas M. Busila: atpirkimo ožiais pasirinko savarankiškai dirbančiuosius

O štai verslininkai mato, kad šalies Vyriausybė jaučia mažumėlę pasišiukšlinusi prieš ES ir tiesiog eina vabank, o atpirkimo ožiais pasirinko ne ką kitą, o savarankiškai dirbančius žmones.

Kaip sako verslininkas Mindaugas Busila, logiška ir normalu, kad šalis nenori prarasti didelės pinigų injekcijos, kuri turėtų ateiti iš Europos Sąjungos.

Tačiau tai, kaip iki tų pinigų einama, yra mažumėlę juokinga.

„Tie, kas studijų metais yra buvę panašioje situacijoje ir bent kartą ėjo į egzaminą nepasiruošę, viską puikiai supranta. Dabar jau yra ta situacija, kai išlaikyti egzaminą pakanka ketvertuko. Dešimtukas nebūtinas.

Taip, nemalonu, jog atpirkimo ožiais buvo pasirinktas būtent smulkus verslas. Bet nereikia čia pykti – kažkas visada sumoka už bet kurios valdžios darbo kokybę“, – rašo M. Busila.

Jis pridūrė, kad ministerijos pasirinkti „argumentai“ – kalbos apie gyvulių ūkį ir visokius ten neregėtus pinigus „vartančius“ savarankiškai dirbančius žmones tebuvo puiki priemonė visuomenei sukiršinti.

Lyg maža to kiršinimo buvo per pastaruosius kelerius metus.

„Jaučiuosi truputį pats apgautas, kadangi tiek daug laiko skyriau bergždžiai diskusijai, kai realiai viskas buvo iš anksto nuspręsta. Bet Briuseliui vis tiek reikia kažką pasiūlyti ir kažką paaukoti dėl to kapšo pinigų – ką aukosim?“, – retoriškai klausia verslininkas [2].

ES pinigus gavo, bet jų net nepanaudojo

Norėti didelio kiekio ES pinigų realiai nieko blogo – juk už juos galima nuveikti tiek gero vardan Lietuvos. Ir pinigų Lietuva gavo, tik kažkaip nesigavo jų panaudoti iki šiol.

„Siūloma mokesčių reforma siejasi su 2021-aisiais Europos Tarybos patvirtintu Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

Tai dokumentas, kuriuo ES teikia paramą nuo „Covid-19“ nukentėjusiai Lietuvai. Šio plano įgyvendinimui skirti milijardai eurų. Taip, ne milijonai, ne šimtai milijonų, o milijardai.

Ministerija nutyli, kad iš 2021 metais ES paskirtos investicinės paramos praėjus dvejiems įsisavinimui skirtiems metams nėra panaudotas ar bent jau pradėtas „įsisavinti“ nė vienas euras! “, – atkreipia dėmesį teisininkas Ignas Vėgėlė.

Tad kam tie pinigai Lietuvai, jei jų vistiek niekas nenaudoja? O gal mes čia gyvename taip gerai, kad jų net nereikia?

Tačiau I. Vėgėlė čia mato gerokai pavojingesnio elgesio užuomazgas. Užuomazgas į ilgalaikį planą, kaip konservatorius ir vėl iškelti ant pjedestalo – kažkada, šiek tiek vėliau, kai su jų paliktomis nesąmonėmis susitvarkyti nepavyks naujai išrinktai valdžiai.

„Tai nuostabi „dovanėlė“ ateities daugumai. Trauksis ekonomika, o biudžetas nesurinks pajamų – puikus botagas naujajai valdžiai talžyti. Pridėkite dar nejudantį ES milijardų valstybės investicijoms skirtų lėšų įsisavinimą – gaunasi net ne „dovanėlė“, o dailiai įpakuoti spąstai.

Ir atsitraukti nuo įvykdytos mokesčių reformos po 2024-ųjų išrinktai valdžiai nebebus kaip: ES raportuota, kaip atlikta, o tariamos pusė milijardo planuojamų gauti papildomų biudžeto pajamų – paskirstytos išdalijimui. ES skirtos valstybės investicijos net nepradėtos įsisavinti, dideli mokesčiai, vangus BVP. Toks ir planas“, – sako I. Vėgėlė, o mes, panašu, galėsime visai netrukus savo kailiu patirti jo karčią tiesą [3].

Smulkiajam verslui ir taip sunku, o po reformos jo laukia krachas

Eurokomisaras V. Sinkevičius pateikia apžvalgą, kurioje minima, kad smulkusis verslas Lietuvoje ir taip velkasi pačioje uodegoje. Ką jam reiškia tokia mokesčių reformą? Visišką ir galutinį sugniuždymą.

Taip pat akcentuojama, kad neturime aukštos pridėtinės vertės dalykų bendrai.

Įvertinus kad kūrybininkai, teisininkai ir visi kiti intelektualai dažnai dirba savarankiškai kaip smulkieji verslininkai, peršasi išvada, kad reforma ne tik nelogiška, bet ir prieštarauja ES pastaboms apie Lietuvos ekonomiką.

„Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas yra kur kas dažniau priverstas kliautis brangiomis paskolomis verslo plėtrai nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o santykis negalinčių rasti finansavimo šaltinių yra apskritai vienas didžiausių ES.

Pajamų nelygybė Lietuvoje palyginus su ES ir toliau išlieka chroniška problema – skirtumas tarp 20 proc. daugiausiai uždirbančių ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių – daugiau nei 6 kartai“, – rašo V. Sinkevičius [4].