Mokesčių reforma: valstybė planuoja papildomus milijonus, o ekspertai perspėja apie ekonomikos nuosmukį

Finansų ministerija skaičiuoja optimistiškai, tačiau ekspertai prognozuoja priešingą ateitį

Lietuvoje šiuo metu aktyviai diskutuojama apie Finansų ministerijos inicijuojamą mokesčių reformą, kuri, kaip žadama, papildytų valstybės biudžetą net 873 mln. eurų per dvejus metus. Visgi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) pateikia kitokį vaizdą – ekspertų teigimu, mokesčių didinimas gali išprovokuoti ekonomikos nuosmukį ir valstybės biudžetui sukurti net didesnę finansinę skylę, nei yra dabar.

Finansų ministerija prognozuoja, kad per dvejus metus po planuojamos mokesčių reformos į valstybės biudžetą papildomai bus surinkta net 873 mln. eurų. Šios papildomos lėšos turėtų būti naudojamos valstybės įsipareigojimams finansuoti, viešajam sektoriui stiprinti, infrastruktūrai gerinti ir gynybai.

Tačiau ekonomistai ir finansų specialistai įspėja, kad tokios prognozės yra pernelyg optimistinės ir neatitinka realios situacijos. O planuojami didesni ar nauji mokesčiai padarys tik meškos paslaugą, dar labiau klampindami Lietuvą į skolas ir skurdą. Tą patvirtindami LBAA ekspertai siūlo pažvelgti tiek į Turto banko planus, tiek į ekonomikos stabdymo pasekmes.

Turto bankas planuoja skirti beveik 600 mln. eurų turto atnaujinimui

Vienas iš svarbių planų – valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas. VĮ Turto bankas, kuris šiuo metu centralizuotai valdo net 0,96 mln. kv. m valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurių 39 proc. yra prastos būklės, planuoja skirti net 591,7 mln. eurų turto atnaujinimui iki 2034 metų [1]. Tačiau Valstybės kontrolė jau seniau atkreipė dėmesį, kad valstybės institucijos nėra pakankamai motyvuotos optimizuoti naudojamą nekilnojamąjį turtą.

2024 m. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad net 63 proc. administracinio nekilnojamojo turto objektų neatitinka optimalaus ploto normatyvų – vienam darbuotojui tenka daugiau nei 10 kv. m, o kai kur net 20-30 kv. m. Anot valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko, „biudžetinės įstaigos vis dar turi erdvės optimizuoti užimamą plotą, tačiau tam trūksta tiek organizacijų sąmoningumo, tiek valstybės motyvavimo“.

Turto bankas tikisi, kad sėkmingai atnaujinus valstybės turtą, priežiūros išlaidas kasmet bus galima sumažinti apie 7,3 mln. eurų. Tačiau dalis ekspertų kelia klausimą – ar toks didžiulis finansavimas, beveik 592 mln. eurų, duos apčiuopiamą ekonominę naudą, jei valstybės institucijos ir toliau liks neefektyvios.

Valstybės kontrolė aiškiai nurodo, kad VĮ Turto banko valdomas nekilnojamasis turtas gali būti valdomas efektyviau, generuoti daugiau pajamų iš komercinės nuomos ir sumažinti valstybės išlaidas. Deja, kol kas pajamos iš nuomos mažėja. 2021–2023 m. pardavus dalį turto, pajamos iš komercinės nuomos sumažėjo net 55 proc. nuo 835,85 tūkst. iki 375,9 tūkst. eurų.

Ekonomistų perspėjimai: papildomos mokesčių pajamos gali atsisukti prieš ekonomiką

LBAA ekspertai atkreipia dėmesį, kad mokesčių reforma, nors ir gali atnešti trumpalaikių papildomų pajamų, ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį ekonomikai. Jų skaičiavimais, ekonomikos augimo stabdymas ir galimas nuosmukis valstybei kasmet kainuotų apie 582 mln. eurų prarastų pajamų, kurios būtų gaunamos be mokesčių didinimo. Tai reikštų, jog galutinis balansas būtų neigiamas ir sudarytų maždaug -301 mln. eurų deficitą valstybės biudžete [2].

Ekonomikos kritimas reiškia ne tik skaičių mažėjimą biudžeto lentelėse, bet ir labai realias socialines pasekmes Lietuvos gyventojams. LBAA nurodo kelias esmines grėsmes:

• didėjantį nedarbą ir mažėjančių darbo vietų skaičių;
• atlyginimų augimo sustojimą arba jų mažėjimą;
• mažėjančias socialines išmokas ir subsidijas dėl mažėjančių biudžeto pajamų;
• didėjančią socialinę atskirtį ir skurdą.

LBAA taip pat pabrėžia, kad ekonominis nuosmukis skaudžiausiai paliečia socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes: mažas pajamas gaunančius asmenis, pensininkus, neįgaliuosius, vienišus tėvus ir kitus pažeidžiamus visuomenės narius. Anot ekspertų, planuojami mokesčių pakeitimai gali tik pagilinti jau egzistuojančią socialinę atskirtį Lietuvoje.