Mokestis už sniegą ir lietų – laukia „Čipolino“ scenarijus?

Klaipėdiečiams gali tekti daugiau mokėti už vandenį

Mokesčiai už šiukšlių išvežimą, geriamąjį vandenį, kelių tvarkymą ir panašius dalykus jau tapo savaime suprantamais, tačiau jų nebeužtenka, kad gyventojams būtų galima suteikti pilnavertes paslaugas. Dugną vis pramušantys valdantieji užsimojo įkainoti net ir Lietuvos klimatą bei gamtos gėrybes – kadangi čia dažnai lyja, o šią žiemą ir puikiai sninga, galima apmokestinti netgi kritulius.

Jau garsiai svarstoma, kad už po liūčių tvinstančias gatves gali tekti papildomai susimokėti, mat paviršinės nuotekos pačios nesusirenka ir nesusitvarko. Akcentuodama, kad liūtys Lietuvoje vis dažnesnės, o jų metu nepravažiuojamai kai kuriuose Lietuvos regionuose užsemiamos gatvės, nuotekų tinklus administruojanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ pasišovė pertvarkyti visą uostamiesčio nuotekų sistemą.

Naujasis uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus teigė esantis šokiruotas valdančiųjų aplaidumu tvarkant Klaipėdos nuotekų sistemas, mat per trisdešimt metų nepriklausomybės, šiai dienai esą yra tik 360 kilometrų lietaus nuotekų sistemų, o inventorizuota tik 50 procentų jų, t. y. 180 kilometrų [1].

Maža to, paaiškėjo, kad kai kurie Klaipėdoje esantys kiemai išvis neturi nuotekų tinklų, todėl uostamiesčio valdžia įpareigojo nuotekų sistemas administruojančią bendrovę „Klaipėdos vanduo“ paruošti planą, kaip užkirsti kelią pasikartojantiems potvyniams gatvėse.

„Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas teigė, kad šiuo metu paruoštas hidraulinis modelis, pagal kurį apskaičiuojama, kiek potvynio metu gali ištekėti vandens ir koks yra pralaidumas.

Vis dėlto, pokyčiams įgyvendinti prireiks ne vienerių metų, o gyventojams už neužtvindytas gatves teks papurtyti kišenes, mat apskaičiuota, kad visų pokyčių įgyvendinimui prireiks net 9 mln. eurų. Visi šie mokesčiai esą nuguls į didesnes klaipėdiečių sąskaitas už vandenį.

Pasak uostamiesčio mero, papildomai gyventojams esą tektų susimokėti maždaug 1-2 centais daugiau už kubinį metrą.

Pati Aplinkos ministerija tikino naujo lietaus mokesčio įvesti neplanuojanti, o visą atsakomybę dėl nuotekų tvarkymo perleido savivaldybėms.

Premjerė ramina, kad nemokamai bus galima naudotis vėju

Mokesčių įvairovei pasiekus absurdo lygį, ypatingai, kai mokame už mums visiems priklausantį gamtos turtą – įskaitant valstybinius ežerus bei kitus visiems prieinamus vandens telkinius, lietų ir net sniegą, pagrįstai kyla klausimų, galbūt tuoj ateis laikas, kai reikės mokėti už tai, kad kvėpuojame lauke ir taip papildomai sunaudojame deguonies.

Ta proga, kad šalyje ir taip maža saulės, galbūt vertėtų apmokestinti ir ją?

Kol kas esą neplanuojama apmokestinti tik vėjo – taip naujų mokesčių botago įbaugintus gyventojus ramina ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė [3].

Nuo 2024-ųjų sausio 1 dienos įvedamas mokestis už sunaudojamą paviršinį vandenį, kai jo kiekis viršija 100 kubinių metrų per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio.

Mokestis sieks 0,003 euro už kubinį metrą.

Nuo kitų metų valstybinių ežerų naudotojai turės registruotis

Mokestis už vandenį Lietuvoje nėra naujiena. Štai apmokestinti valdantieji sugalvojo ir gamtos turtus tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose ir už geriamąjį vandenį atskirai nemoka. Numatoma jau nuo 2024-ųjų įvesti naują tvarką gyventojams ir įmonėms, sunaudojantiems nuo 10 iki 100 kubinių metrų vandens iš valstybinių ežerų, upių bei kitų „bendrų“ vandens telkinių [2].

Žinoma, kol kas esą nenumatytas mokestis už valstybinį vandenį vartotojams, jei šie neviršija 100 kubų. Kaip teigė Aplinkos ministerija, tokia tvarka tik turėtų padėti sukontroliuoti valstybinių vandenų panaudojimą savo reikmėms, ypač sausrų metu. Per jas registruotiems vartotojams esą galėtų būti net apribotas vandens naudojimas, nors bent jau liepą buvo žadama prie vartotojų „nestovėti ir už rankos nelaikyti“.

Toliau laukia mokestis už orą, kad mažiau kvėpuotume?

Pasipiktinę naujais mokestiniais apynasriais internautai netruko dalintis ir savo mintimis bei pastebėjimais. Vienų tokie užmojai jau nebenustebino, kiti svarstė, kad pradeda pildytis vieno vaikystėje matyto filmuko „Čipolinas“ scenarijus, kuriame puikiai pavaizduojamas minios paklusnumas ir begalinis valdžios apetitas. Žinoma, vaikams priimtina forma.

„Pastaruoju metu mūsų valstybės pajamos sumažėjo. Po to, kai buvo įvestas mokestis už orą, jūs pradėjote mažiau kvėpuoti. Tai siaubinga! Be to, įvedamas naujas mokestis už kritulius. Už paprastą lietų – 100 lyrų, už liūtį – 200 lyrų, už griaustinį su žaibu – 300 lyrų“, – internautai dalinasi ištrauka iš filmuko „Čipolinas“.

https://www.youtube.com/watch?v=lpi4ivnLLfw