Mokslininkai atrado, kad smegenys skleidžia matomą šviesą

Smegenų šviesos fenomenas — nuo hipotezės iki įrodymų

Kanados mokslininkų komanda, vadovaujama biologės Hailey Casey iš Algoma universiteto, atliko precedento neturintį eksperimentą, kurio metu pirmą kartą užfiksavo itin silpną šviesą, sklindančią iš žmogaus smegenų — vadinamąją biofotonų emisiją.

Iki šiol tokia šviesa buvo laikoma išskirtine bioliuminescencinių organizmų savybe, tačiau nauji duomenys rodo, kad nuo embriogenezės iki mirties kiekvieno žmogaus kūnas, įskaitant smegenis, nuolat generuoja šias šviesos daleles [1].

Tyrimas atliktas visiškoje tamsoje, naudojant itin jautrią optinę įrangą, kuri leido aptikti net ir menkiausius fotonų pliūpsnius. Paaiškėjo, kad šių biofotonų intensyvumas kinta priklausomai nuo atliekamų kognityvinių užduočių — kuo aktyvesnė smegenų veikla, tuo ryškesnė emisija.

Kognityvinis aktyvumas keičia šviesos signalus — gimsta naujos diagnostikos viltys

Eksperimento metu dalyviai buvo stebimi tiek ramybės būsenoje, tiek atliekant garso atpažinimo užduotis. Rezultatai atskleidė aiškų skirtumą tarp skleidžiamų šviesos modelių šiose dviejose būsenose. Tai patvirtino prielaidą, kad biofotonai gali būti tiesiogiai susiję su nerviniu aktyvumu.

Toks ryšys suteikia pagrindą kurti naują, visiškai neinvazinę diagnostinę technologiją — vadinamąją fotoencefalografiją. Skirtingai nei šiluminė spinduliuotė, kuri taip pat susijusi su gyvais organizmais, biofotonai atsiranda dėl metabolinių procesų, kai elektronai, prarasdami energiją, išskiria fotonus [2].

Tyrėjai svarsto, ar skirtingos psichinės būsenos, emocijos ar net neurodegeneraciniai pokyčiai galėtų turėti savitą šviesos „parašą“, leidžiantį iš anksto nustatyti būsimus sutrikimus dar jiems nepasireiškus kliniškai.

Spėjama, kad kiekvieno smegenys švyti skirtingai

Nepaisant proveržio, tyrėjai pripažįsta, kad iki visiško biofotonų reikšmės supratimo dar toli — neaišku, kaip konkrečiai neuroninės struktūros generuoja šias šviesos daleles ir kokias informacines funkcijas jos gali atlikti.

Mokslininkai taip pat neatmeta galimybės, kad kiekvieno žmogaus smegenys gali turėti unikalų šviesos „piršto atspaudą“, pagal kurį ateityje būtų įmanoma ne tik diagnozuoti, bet ir individualizuoti gydymą.

Biofotonų egzistavimą ir jų galimą vaidmenį ląstelių komunikacijoje jau beveik prieš šimtmetį numanė Aleksandras Gurvičius, tačiau tik dabar pasiekti technologiniai sprendimai leidžia šias hipotezes tirti realiu laiku su gyvais žmonėmis.

Nors technologija dar tik ankstyvoje stadijoje, ji žymi pirmą rimtą žingsnį link ateities, kur smegenų šviesa galėtų tapti nauju medicinos kalbos vienetu — be adatų, be spinduliuotės, tik šviesa, sklindanti iš mūsų pačių.