Mokslininkai padarė stulbinantį atradimą daugiau nei 9,500 metrų gylyje Ramiajame vandenyne

Giliai vandenyno dugne atrasta nauja gyvybės forma, kuri gyvena be saulės šviesos

Giliojo vandenyno tyrinėtojai paskelbė apie pribloškiantį atradimą — hadalinėje zonoje tarp Rusijos ir Aliaskos aptikta chemosintetinė ekosistema, kuri egzistuoja visiškoje tamsoje. Gyvybę čia palaiko ne fotosintezė, o iš jūros dugno plyšių sklindančios dujos, daugiausia metanas.

Kinijos mokslininkė Mengran Du, pasinėrusi į povandeninę misiją vos likus pusvalandžiui iki pabaigos, pastebėjo neįprastų gyvių – giliavandenių moliuskų ir vamzdinių kirmėlių, nematytų tokiame gylyje. Pasirodo, jie gyvena apie 2 500 kilometrų besitęsiančiame hadalinės zonos ruože, 5 800–9 500 metrų gylyje. Tai šiuo metu giliausiai pasaulyje aptikta tokia ekosistema [1].

Pasak M. Du, šios gyvybės formos gyvuoja dėl bakterijų, kurios įsikūrusios gyvūnų viduje ir cheminiu būdu, naudodamos metaną bei vandenilio sulfidą, gamina jiems maisto ir energijos.

Neįtikėtinas atradimas keičia požiūrį į anglies ciklą ir giliavandenių ekosistemų svarbą

Po ekspedicijos ištirti nuosėdų mėginiai parodė netikėtai aukštą metano koncentraciją. Paprastai tokio gylio nuosėdose metano beveik nėra, todėl tai buvo pirmas ženklas, kad čia vyksta aktyvus cheminis procesas.

Mokslininkai padarė išvadą, kad tam tikros mikroorganizmų grupės geba perdirbti organinę medžiagą į anglies dioksidą, o jį — į metaną. Šis metanas virsta maistu moliuskams ir kitiems gyvūnams, kurie, kaip manyta anksčiau, priklauso nuo iš viršaus krintančių negyvų organizmų ar dalelių.

Nauji duomenys rodo, kad šie mikroorganizmai gali patys sukurti vietinį organinių molekulių šaltinį. Kadangi metanas yra anglies ciklo dalis, šis atradimas rodo, kad hadalinės zonos aktyviau nei manyta dalyvauja anglies apytakos procesuose. M. Du teigia, kad šie vandenyno dugno ruožai ne tik kaupia metaną, bet ir veikia kaip jo perdirbimo centrai [2].

Hadalinės zonos gali saugoti daugiau anglies nei bet kuri kita jūros dugno dalis

Pastarieji skaičiavimai rodo, kad giluminės vandenyno nuosėdos gali sukaupti net 70 kartų daugiau organinės anglies nei aplinkinė jūros dugno teritorija. Tokie „anglies rezervuarai“ yra itin svarbūs mūsų planetai, nes metanas ir anglies dioksidas yra pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliantys dujų šaltiniai.

Johanna Weston, giliųjų vandenynų ekologė iš Woods Hole okeanografijos instituto, pabrėžia, kad nors šios vietovės yra itin atokios, jos vis tiek susijusios su tuo, kas vyksta vandenyno paviršiuje.

Ji priminė atvejį, kai 2020 metais Marianos įduboje aptiktas vėžiagyvis turėjo mikroplastiko jo skrandyje — tai rodo žmogaus veiklos poveikį net ir tolimiausiems Žemės kampeliams.

M. Du viliasi, kad nauji atradimai paskatins giliau tyrinėti hadalinės zonos gyvybę. Chemosintetinės bendrijos nėra naujos mokslo pasauliui, bet pirmą kartą įrodyta, kad jos egzistuoja tokiose giliuose ir atšiauriose sąlygose.

Tam reikia itin pažangių technologijų, kurios gali atlaikyti milžinišką spaudimą vandenyno dugne. Todėl būtinas tarptautinis mokslininkų bendradarbiavimas. Prie to siekia prisidėti ir UNESCO bei Kinijos mokslų akademijos remiama programa Global Hadal Exploration Program, kuri jungia įvairių šalių mokslininkus.

„Nors hadalinė zona laikoma vienu atšiauriausių pasaulio kampelių, šios gyvybės formos čia gyvena visai sėkmingai“, sako M. Du.