Mokslininkų eksperimentai: nuo COVID-19 išgelbės kramtomoji guma?

Kramtomoji guma gali tapti tikrais spąstais koronavirusui

Mokslo pasiekimai kartais stebina savo išradingumu ir netikėtais problemų sprendimo būdais. Remiantis naujais duomenimis, eksperimentinė kramtomoji guma, kuri tarytum užrakina SARS-CoV-2 daleles seilėse, teikia vilčių, jog COVID-19 naujų variantų plitimas gali būti pažabotas tiesiog kramtant gumą. Mokslininkai artimiausiu metu žada tęsti tyrimus ir pradėti pirmąjį bandymą su žmonėmis.

Šioje kramtomojoje gumoje yra ląstelių paviršiuje randamo ACE2 baltymo kopijų, kurias koronavirusas naudoja, kad prasiskverbtų į ląsteles ir jas užkrėstų. Mokslininkai iš „Biomaterials“ pranešė, kad atliekant bandymus mėgintuvėliuose, naudojant seiles iš asmenų, užsikrėtusių delta arba omikrono variantais, viruso dalelės prisitvirtino prie ACE2 „receptorių“ kramtomojoje gumoje ir viruso kiekis sumažėjo iki neaptinkamo lygio.

Klinikinio tyrimo metu mokslininkai stebės COVID-19 sergančius pacientus. Jie kasdien, iš viso 4 dienas, kramtys po keturias ACE2 kramtomąsias gumas. Tiesa, mokslininkai yra sukūrę skirtingo tipo gumas – viena pagaminta naudojant salotų ląsteles, o kita – naudojant pupelių miltelius. Pastaroji laboratoriniuose eksperimentuose ne tik sulaikė SARS-CoV-2 daleles, bet ir gripo padermes, kitus koronavirusus, sukeliančius peršalimo ligas.

Mokslininkai mano, jog ši kramtomoji guma galbūt sugebėtų sulaikyti netgi kitus burnos virusus, tokius kaip žmogaus papilomos virusas ir herpes virusas.

Tyrimo vadovas dr. Henry Daniellis sakė [4]:

„Kadangi pernešimas per nosį yra nereikšmingas, lyginant su [pernešimu] prarijus, kramtoma ACE2 guma ir nuryjamas ACE2 baltymas turėtų sumažinti infekciją, apsaugoti COVID-19 pacientus ir užkirsti kelią perdavimui.“

Lietuvoje kone kas antras COVID-19 testas – teigiamas

Tuo tarpu Lietuvoje vis daugėja naujų koronaviruso atvejų. Specialistams šie skaičiai atrodo pakankamai prasti, tad vėl imta kalbėti apie galimus pavojus ir įvairių sugriežtinimų būtinumo klausimą.

Teigiama, kad šiuo metu kasdien aptinkama po ~1 400–1 800 naujų atvejų, tačiau kai kurie mano, jog realybė yra kur kas prastesnė. Prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad šiuo metu kas antras COVID-19 testas būna teigiamas, o kadangi testavimas vyksta vangiai, jis neatspindi realios situacijos [1]:

„Pasaulio sveikatos organizacija jau seniai ragino šalis ir perspėjo, kad sumažėjus testavimo apimtims, negalima tikėtis, kad tai ir yra tie realūs skaičiai, atspindintys viruso plitimą. Realiai gali būti nuo 5 iki 10 kartų daugiau užsikrečiančių žmonių šiuo metu.“

Kai kurie ekspertai taip stipriai sunerimę, jog net ragina ne tik grąžinti apsaugines veido kaukes, bet ir grįžti prie dar griežtesnio ribojimo – vėl rekomenduoti dirbti nuotoliniu būdu.

Kai kurios poliklinikos ir ligoninės, net nelaukusios valdžios sprendimų, pačios pradėjo vykdyti griežtesnę politiką. Pavyzdžiui, Kauno miesto poliklinika jau nuo liepos 11 dienos įvedė reikalavimą dėvėti apsaugines veido kaukes. Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša sakė [2]:

„Pasitarę su kolegomis, padalinių vadovais, įvertinę situaciją, visi palaikėme šią mintį. Gydytojams yra neramu, kai ateina be kaukių karščiuojantys, kosėjantys, čiaudintys žmonės. Rizika užsikrėsti – didžiulė. Gaila ir žmonių, ir darbuotojų. Dabar atostogų metas, didesnės eilės susidaro, mažiau dirbančių, todėl jei COVID-19 ims šienauti mūsų darbuotojus, bus liūdna.“

Omikron atmaina švelnesnė, todėl nekelia tokios didelės baimės kaip anksčiau

Tiesa, kol kas rimtų ribojimų, kaip ir didelės baimės visuomenėje, nematyti. Taip yra greičiausiai dėl to, kad omikron atmaina yra švelnesnė ir dauguma žmonių perserga itin lengvai. Profesorius Vytautas Kasiulevičius sako [3]:

„Pernai buvo delta, o dabar yra omikrono atmainos, greičiausiai BA.5, kuri, kaip bebūtų, nors virusas ir visada mutuoja, yra švelnesnė. Labai daug žmonių serga lengvai, jie net nesitiria ir daug tų atvejų nesuskaičiuojama, nes dabar retai kas jau daro PGR testą, kuris gana patikimas. Tuo metu greitieji antigeno testai gal pusės atvejų nenustato. Tad, aišku, ir tų skaičių greičiausiai galėtų būti daugiau, bet kodėl visi taip nesijaudina? Nes kas dabar yra rodiklis – tai mirtys ir ligoninių užpildymas. Jis dabar nėra reikšmingas, intensyviosios terapijos skyriai susitvarko ir su kitais pacientas, operacijos vyksta, niekas nestabdoma. Aišku, tas skaičius palaipsniui didės ir ligoninėse.“

Panašu, kad COVID-19 tapo lengvai persergama liga

Panašu, kad COVID-19 kol kas tapo lengvai persergama liga, kuri retai sukelia komplikacijas ir mirtį, tad tikriausiai dėl to ir didelės panikos nėra. Dauguma žmonių tiesiog nori grįžti į įprastą gyvenimą ir nustoti bijoti dėl naujos koronaviruso bangos. Tačiau tuo pačiu profesorius mano, jog dabartinė, dar tik įsibėgėjanti banga, truks bent kelis mėnesius. O jei atsiras naujų mutacijų, tokia padėtis gali išsilaikyti ir ilgiau, o ligoninių užimtumas ir vėl gali padidėti, priklausomai nuo viruso pokyčių.

Jei eksperimentinė kramtomoji guma iš tiesų pasirodytų veiksminga, ji galėtų padėti užkirsti kelią naujų mutacijų atsiradimui ar bent jau pristabdytų viruso pokyčius.

Kadangi mokslininkų kuriama kramtomoji guma tarytum užrakina COVID-19 virusą kramtančiojo seilėse, užsikrėsti taptų daug sunkiau. O kuo mažiau sergančiųjų, tuo mažesnė atmainų atsiradimo ir jų plitimo tikimybė. Tad gali būti, jog ateityje visus nuo varginančių suvaržymų ir nuolatinio testavimosi išgelbės ne iki šiol stipriai reklamuojamos vakcinos, o paprasčiausia kramtomoji guma.