Muzikos genijus, kurio protą palaužė liga: dramatiška R. Schumanno gyvenimo istorija

1810 m. birželio 8 d. gimęs R. Schumannas iš pradžių buvo ruošiamas teisininko karjerai

Robertas Schumannas gimė 1810 metų birželio 8 dieną Cvikau mieste, Saksonijoje. Jo tėvas Augustas Schumannas buvo knygų leidėjas, rašytojas ir knygynų savininkas, todėl būsimas kompozitorius nuo vaikystės augo literatūros ir kultūros apsuptyje.

Dar vaikystėje R. Schumannas išsiskyrė neeiliniais muzikiniais gebėjimais. Jis anksti pradėjo groti fortepijonu, kūrė pirmuosius muzikinius eskizus ir domėjosi poezija. Literatūra vėliau tapo neatsiejama jo kūrybos dalimi – daugelis kompozicijų buvo įkvėptos poetų kūrinių ir romantizmo idėjų.

Nors jaunuolis svajojo apie muziką, šeima siekė, kad jis įgytų rimtą profesiją. Todėl 1828 metais jis pradėjo teisės studijas Leipcigo universitete, tačiau paskaitos jo nežavėjo. Daug daugiau laiko jis praleisdavo koncertuose, muzikos salonuose ir prie fortepijono.

Rankos trauma sugriovė pianisto svajonę, bet atvėrė kelią kompozitoriaus genialumui

Jaunystėje R. Schumannas svajojo tapti vienu garsiausių Europos pianistų. Jis intensyviai treniravosi ir tikėjosi koncertuoti didžiosiose Europos scenose.

Tačiau apie 1832 metus jis patyrė rimtą dešinės rankos pirštų traumą. Iki šiol istorikai ginčijasi dėl tikslios priežasties. Vieni mano, kad žalą sukėlė pernelyg intensyvios treniruotės, kiti – tuo metu naudoti pirštų stiprinimo įtaisai.

Kad ir kokia buvo tikroji priežastis, profesionalaus pianisto karjera baigėsi dar neprasidėjusi. Paradoksalu, tačiau būtent ši nelaimė paskatino R. Schumanną visą dėmesį sutelkti į kompoziciją. Vėliau jis sukūrė muziką, kuri tapo vienu ryškiausių romantizmo simbolių.

Meilė Clarai Wieck virto viena garsiausių XIX amžiaus muzikos istorijų

1830 metais R. Schumannas susipažino su talentinga pianiste Clara Wieck. Ji buvo garsaus muzikos pedagogo Friedricho Wiecko dukra ir jau paauglystėje laikyta viena ryškiausių Europos pianisčių.

Tarp Roberto ir Claros užsimezgė meilė, tačiau merginos tėvas kategoriškai priešinosi jų santykiams. Jis manė, kad R. Schumannas neturi pakankamai finansinio stabilumo ir negalės užtikrinti dukrai saugaus gyvenimo.

Po ilgų teisminių ginčų pora galiausiai susituokė 1840 metais. Jų santuoka tapo viena garsiausių muzikos istorijoje. Clara ne tik atlikdavo vyro kūrinius, bet ir aktyviai prisidėjo prie jo muzikos populiarinimo visoje Europoje.

1840-ieji tapo neįtikėtino kūrybinio proveržio metais

Susituokęs su Clara, R. Schumannas išgyveno vieną produktyviausių laikotarpių savo gyvenime. Vien per 1840 metus jis sukūrė daugiau kaip 130 dainų.

Tarp garsiausių šio laikotarpio kūrinių yra ciklai „Dichterliebe“, „Frauenliebe und Leben“ ir „Liederkreis“. Jie iki šiol laikomi vienais svarbiausių vokalinės romantizmo muzikos šedevrų.

Vėlesniais metais kompozitorius sukūrė keturias simfonijas, koncertą fortepijonui ir orkestrui, kamerinės muzikos kūrinius bei daugybę fortepijoninių miniatiūrų. Tokie opusai kaip „Carnaval“, „Kinderszenen“ ir „Kreisleriana“ iki šiol yra neatsiejama klasikinės muzikos repertuaro dalis.

Psichikos sutrikimai vis labiau temdė R. Schumanno gyvenimą

Nuo jaunystės R. Schumanną lydėjo depresijos epizodai, nuotaikų svyravimai ir psichologiniai sunkumai. Šiuolaikiniai specialistai spėja, kad jis galėjo sirgti bipoliniu sutrikimu arba kita neurologine liga.

1850-aisiais jo būklė pradėjo sparčiai blogėti. Kompozitorius skundėsi girdintis balsus, muziką ir įvairius garsus, kurių negirdėdavo kiti žmonės. Kartais jis teigdavo, kad jam muziką diktuoja angelai, o kartais – kad jį persekioja demonai.

Nepaisant sveikatos problemų, jis toliau kūrė. Tačiau jo darbai darėsi vis niūresni, o aplinkiniai vis dažniau pastebėdavo sunkėjančią psichologinę būklę.

Šuolis į Reiną ir paskutiniai gyvenimo metai pavertė R. Schumanną romantizmo epochos legenda

1854 metų vasario 27 dieną R. Schumannas paliko namus Diuseldorfe ir nuėjo prie Reino upės. Ten jis įšoko į ledinį vandenį mėgindamas nusižudyti. Laimei, netoliese buvę žmonės jį išgelbėjo.

Po šio įvykio kompozitorius savo noru buvo paguldytas į Endenicho psichiatrijos ligoninę netoli Bonos. Ten jis praleido paskutinius dvejus gyvenimo metus, beveik visiškai atsiskyręs nuo išorinio pasaulio.

Robertas Schumannas mirė 1856 metų liepos 29 dieną, būdamas 46 metų. Šiandien jis laikomas vienu svarbiausių romantizmo epochos kompozitorių. Jo muzika iki šiol atliekama garsiausiose pasaulio koncertų salėse, o jo gyvenimo istorija išlieka viena dramatiškiausių klasikinės muzikos istorijoje.