Nacionalinio stadiono statybų darbai tęsiasi net ir pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai

Nacionalinio stadiono statybų šešėlis: koncesininkui taikomos išskirtinės privilegijos?

Vilniaus nacionalinio stadiono statybos įgavo naują ginčo atspalvį po opozicijos tarybos narių kritikos dėl koncesininko finansinių lengvatų ir žemės nuomos tvarkos. Dviejų opozicijos politikų teigimu, sostinės valdantieji suteikia bendrovei ypatingas privilegijas, kurios kelia abejonių dėl statybų teisėtumo ir skaidrumo.

Sostinės savivaldybės tarybos opozicijai priklausantis Vydūnas Sadauskas atkreipė dėmesį, kad stadiono projektą įgyvendinanti bendrovė galėtų būti atleista nuo žemės mokesčio net 1,24 mln. eurų sumai, o lengvata būtų taikoma atbuline data – nuo 2025 m. balandžio iki 2046 m. [1]

Pasak jo, toks sprendimas apimtų laikotarpį, kai sklype faktinių darbų nevykdavo, o tai kelia klausimų, kaip galima taikyti lengvatą už „nieko neveikimą“. V. Sadauskas akcentuoja, kad lengvatos dydis ir tvarka nesuderinami su Koncesijos sutarties nuostatomis, kurios numato atleidimą nuo mokesčio tik tada, kai sklypas naudojamas darbams atlikti.

Bendrovės privilegijos nedingsta net ir pasibaigus nuomos sutarčiai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijai taip pat priklausantis Aleksandras Nemunaitis savo ruožtu pabrėžė, kad sklypo Ozo g. 27 nuomos sutartis pasibaigė 2025 m. balandžio 6 d., o jos pratęsimo prašymo laiku niekas nepateikė. Dėl to politikui kyla klausimas, ar birželio pabaigoje prasidėję statybos darbai buvo vykdomi legaliai.

Tuo tarpu kitas savivaldybės tarybos narys – Gabrielius Grubinskas nurodė, kad nauja nuomos sutartis buvo pateikta tik liepos mėnesį, o galutinį sprendimą priims taryba rugpjūčio 27 d. Tuo pačiu jis patvirtino, kad koncesijos sutartis suteikia bendrovei teisę naudotis žeme, nepaisant pasibaigusios nuomos sutarties, ir kad projektas jau gavo Europos Komisijos pritarimą.

Ginčo centre – du pagrindiniai klausimai: finansinių lengvatų taikymas atbuline data ir statybų teisėtumas sklype, kurio nuomos sutartis tuo metu nebegaliojo. Opozicija reikalauja, kad miesto valdžia aiškiai paaiškintų, kaip tokie sprendimai derinami su teisės aktų reikalavimais bei koncesijos nuostatomis.

Šiuo metu statybų projektas vyksta koncesijos pagrindu, tačiau klausimai dėl skaidrumo, finansinių lengvatų dydžio ir teisinio pagrindo išlieka, todėl ginčas tarp savivaldybės ir opozicijos tarybos narių gali tęstis tiek politiniame, tiek administraciniame lygmenyje.

Avulis: „Hanner“ tęsia stadiono statybas nepaisant nuomos problemų

Tuo tarpu „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigia, kad projektą perėmė birželį, kai anksčiau jis buvo apleistas ir niekas juo nesirūpino. Sužinojęs, kad sklypo nuomos sutartis balandį pasibaigė, jis liepos 22 d. pateikė prašymą ją pratęsti [2].

Avulis tvirtina, kad dėl pasibaigusios nuomos sutarties projekto įgyvendinimo problemų nebus, nes visi formalumai gali būti ištaisyti.

Jis pabrėžė, kad iki tol „Hanner“ neturėjo jokios teisės vykdyti projektą, net neturėjo leidimo iš Europos Komisijos, tačiau dabar projektas atgaivintas, darbai vykdomi ir bus užbaigti pagal suplanuotus etapus. Avulis prisiima atsakomybę už statybų atnaujinimą, pažymėdamas, kad anksčiau padarytos klaidos ir nebuvo atliktos tam tikros procedūros.

Susikirto „Hanner“ ir „Cloud architektai“

Tuo tarpu dar liepos mėnesį įsivyravo ginčai tarp naujo projekto vadovo „Hanner“ ir projektuotojų „Cloud architektai“. Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje vėl strigo – „Hanner“ atsisakė dengti daugiau nei milijoną eurų nuostolių, atsiradusių dėl ankstesnio projekto stabdymo, o „Cloud architektai“ kreipėsi į teismą dėl neapmokėtų darbų ir delspinigių.

Nepaisant teisinių nesutarimų, „Hanner“ jau sudarė sutartis su pagrindiniais rangovais, o stadiono statybos prognozuojamos per 30 mėnesių. Planuojamas 18 tūkst. vietų daugiafunkcis kompleksas su sporto salėmis, aikštėmis, muziejumi, biblioteka ir vaikų darželiu laikomas vienu svarbiausių šalies infrastruktūros projektų.