Nacionalinis stadionas juda į priekį: Avulis užsiminė, kada gali įvykti pirmos varžybos

Jau kitąmet galbūt stadione stebėsime futbolo rungtynes?

Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje tęsiasi, tačiau augančios kainos jau kelia nerimą dėl projekto kaštų. Verslininkas Arvydas Avulis pabrėžia, kad nors rinkoje juntamas spaudimas didinti įkainius, sutartiniai įsipareigojimai to neleidžia.

„Matome tam tikras tendencijas, kad kai kurie rangovai nori didinti kainas. Tačiau turime sutartis ir visi tų sutarčių turime laikytis“, – teigia jis [1].

Vis dėlto pats projektas, anot verslininko, juda sklandžiai.

„Su stadionu problemų kol kas tikrai nėra. Pakviesime žurnalistus gegužės 11 d. į renginį, kur visi galės pamatyti, kad stadiono statybos vyksta gana gerai. Ypatingų problemų nėra. Kol kas prognozių nekeičiame. Galbūt 2027 m. lapkričio 15 d. pakviesime visus į naują stadioną pasižiūrėti futbolo rungtynių." – nurodė A. Avulis.

Nepaisant to, rizika dėl augančių sąnaudų išlieka – ją teks prisiimti patiems projekto dalyviams.

Tuo metu platesnis statybų sektorius susiduria su dar rimtesniais iššūkiais. Per trumpą laiką smarkiai pabrango pagrindinės medžiagos, o tai jau dabar keičia projektų eigą. Didžiausią smūgį patyrė šiltinimo medžiagos, ypač polistirenas, kurio kainos augimas buvo vienas ryškiausių.

Kadangi ši medžiaga sudaro didelę dalį stogų ir sienų konstrukcijų kainos, jos brangimas tiesiogiai kelia viso projekto savikainą. Papildomą spaudimą kuria ir bitumo produktų kainos bei augančios transporto išlaidos.

Avulis: lėšas iš baltarusiškų trąšų būtų galima skirti gynybai

Visgi, neseniai A. Avulis pasisakė ir „Belaruskalij“ tranzito klausimu – jo vertinimu, Lietuva, atsisakydama baltarusiškų trąšų tranzito, praranda realias pajamas, kurios galėtų būti panaudotos šalies gynybai stiprinti. Jis siūlo iš naujo įvertinti dabartinę politiką ir ieškoti balanso tarp vertybinių principų bei ekonominės naudos.

Anot jo, tranzitas galėtų būti atnaujintas su aiškia sąlyga, kad visos iš jo gaunamos pajamos būtų nukreiptos į krašto apsaugą, taip sustiprinant valstybės saugumą. Kartu toks sprendimas, jo manymu, galėtų tapti ir spaudimo priemone Baltarusijai – bet kokie priešiški veiksmai reikštų tranzito stabdymą.

A. Avulio požiūriu, dabartinė situacija yra nepalanki Lietuvai, nes ekonominė nauda neišnyksta, o tiesiog persikelia į kitas šalis, todėl valstybė turėtų ieškoti sprendimo, leidžiančio išlaikyti principingą poziciją, bet kartu neatsisakyti finansinių galimybių.

Išduotas leidimas ir sporto arenos statyboms

Kovo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė išdavusi leidimą statyti sporto areną nacionalinio stadiono komplekse, šalia „Akropolio“. Kaip skelbia „Infostatyba“, leidimas suteiktas pirmadienį, o projekto vystytoja „Hanner“ planuoja darbus pradėti jau artimiausiomis dienomis [2].

Bendrovės savininko A. Avulio teigimu, tai buvo paskutinis būtinas leidimas, leidžiantis pereiti prie realių statybų. Numatoma, kad arenos statyba truks apie dvejus metus, o galutinis projekto užbaigimo terminas pagal koncesijos sutartį – 2028 metų vasario 28 diena, nors tikimasi darbus baigti anksčiau, jei leis sąlygos.

Planuojama, kad trijų aukštų, beveik 26 tūkst. kv. metrų ploto arena talpins daugiau nei 7 tūkst. žiūrovų ir bus pritaikyta tiek sporto varžyboms, tiek bendruomenės veikloms. Joje numatytos sportininkų, trenerių, administracijos ir medicinos patalpos bei renginių erdvės.

Arena yra dalis platesnio nacionalinio stadiono projekto, kurį „Hanner“ perėmė iš „Baltcap“ ir įgyvendina kartu su rangovais „Naresta“ ir „Kalvasta statyba“. Visas kompleksas, kurio vertė siekia apie 155 mln. eurų, vystomas pagal 25 metų koncesijos sutartį, o statybos darbai aikštelėje atnaujinti dar praėjusių metų vasarą.