Nafta vėl perkopė 100 dolerių ribą: JAV ir Irano smūgiai kelia naujo infliacijos šoko grėsmę

„Brent“ naftos kaina pirmą kartą nuo liepos pakilo virš 100 dolerių

Tarptautinės „Brent“ rūšies naftos kaina rugsėjo 9 dieną vėl perkopė simbolinę 100 JAV dolerių už barelį ribą. Ryte ateities sandorių kaina buvo pakilusi 2,2 proc. – iki 100,07 dolerio. JAV rinkoje naudojamos WTI naftos kaina padidėjo 1,83 proc. ir pasiekė 94,73 dolerio už barelį.

Tai pirmas kartas nuo liepos 24 dienos, kai „Brent“ kaina viršijo 100 dolerių. Nuo rugpjūčio pradžios tarptautinis naftos etalonas pabrango maždaug ketvirtadaliu, nes rinkos dalyviai vis mažiau tiki, kad šešis mėnesius trunkantis JAV ir Irano konfliktas artimiausiu metu bus išspręstas.

100 dolerių riba pati savaime nėra techninis naftos tiekimo lūžio taškas, tačiau finansų rinkose ji turi didelę psichologinę reikšmę. Jai peržengus, investuotojai dažniau perskaičiuoja infliacijos, palūkanų normų, įmonių sąnaudų ir ekonomikos augimo prognozes.

JAV sunaikino penkis Irano tanklaivius, o Teheranas smogė laivams ir bazei Jordanijoje

Naują kainų šuolį paskatino staigus karinės konfrontacijos paaštrėjimas. JAV Centrinė vadovybė pranešė sunaikinusi penkis Irano naftos tanklaivius. Vašingtonas tvirtina, kad laivai priklausė šešėliniam tinklui, kurio pajamos buvo naudojamos Irano Islamo revoliucijos gvardijai ir su ja susijusioms regioninėms grupuotėms finansuoti.

Jungtinės Valstijos šiuos smūgius pavadino atsaku į Irano mėginimus balistinėmis raketomis atakuoti JAV karinio jūrų laivyno laivą. Amerikiečių teigimu, per šias atakas JAV kariškiai nenukentėjo.

Iranas atsakė balistinių raketų smūgiu į netoli Al Azrako esančią bazę Jordanijoje, kuria naudojasi JAV pajėgos. Jordanija paskelbė numušusi 18 iš 20 raketų, o dvi likusios nukrito negyvenamose vietovėse. Aukų neužregistruota, nors Iranas skelbė padaręs bazei didelę žalą.

Iranas paskelbė atakavęs dešimt laivų prie Hormūzo sąsiaurio

Irano Islamo revoliucijos gvardija taip pat pareiškė atakavusi dešimt laivų – du JAV laivus ir aštuonis naftos tanklaivius. Pasak Teherano, jie mėgino plaukti per Irano paskelbtą „draudžiamą ir nesaugią“ Hormūzo sąsiaurio zoną.

Ne visus Irano paskelbtus rezultatus galima nepriklausomai patvirtinti. Tačiau vien tai, kad atakos vyksta aplink vieną svarbiausių pasaulio energijos transporto kelių, naftos rinkoje didina rizikos priedą. Prekybininkai vertina ne tik jau prarastus krovinius, bet ir tikimybę, kad bus pažeisti nauji laivai, uostai arba gavybos įrenginiai.

Iranas taip pat grasino tanklaiviams prie Kuveito ir Bahreino uostų. Jungtinių Arabų Emyratų Chaur Fakano uoste buvo apgadintas suskystintų gamtinių dujų tanklaivis, tačiau tuo metu dar nebuvo aišku, kas atsakingas už incidentą.

Per Hormūzo sąsiaurį gabenamos naftos srautas vėl smuko

Hormūzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias tarp Irano ir Omano, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka ir Arabijos jūra. Per jį tradiciškai eksportuojama didelė dalis Saudo Arabijos, Irako, Jungtinių Arabų Emyratų, Kuveito, Kataro ir Irano energetinių išteklių.

Prieš rugpjūčio 30 dieną vėl suintensyvėjusias kovas per sąsiaurį buvo gabenama maždaug 8–9 mln. barelių naftos per parą. Tai buvo ženklas, kad po ankstesnių sutrikimų eismas pamažu atsigauna. Tačiau pastarosiomis dienomis srautas, „Rystad Energy“ duomenimis, vėl sumažėjo iki mažiau nei 2 mln. barelių per parą.

Tokio masto pokytis nereiškia, kad visas skirtumas iš karto dingsta iš pasaulinės rinkos. Dalį naftos galima nukreipti vamzdynais arba alternatyviais jūrų maršrutais, o importuojančios valstybės gali naudoti sukauptas atsargas. Vis dėlto alternatyvūs keliai turi ribotą pralaidumą, yra brangesni ir patys tampa galimų atakų taikiniais.

Husių smūgiai kelia grėsmę ir alternatyviam keliui per Raudonąją jūrą

Padėtį komplikuoja Jemeno husių surengtos raketų ir dronų atakos Saudo Arabijoje. Buvo smogta objektams Abhos, Nadžrano ir Džazano miestuose, taip pat karinei bazei Chamis Mušaito mieste. Saudo Arabijos duomenimis, per atakas sužeisti 73 žmonės, tarp jų moterys ir vaikai.

Liepsnojo ir su energetika susiję objektai. Tai rinkai siunčia signalą, kad pavojus gali apimti ne tik Hormūzo sąsiaurį, bet ir Saudo Arabijos infrastruktūrą bei naftos gabenimo kelią į Raudonąją jūrą.

Šis maršrutas tapo ypač svarbus dėl sutrikusio eismo Hormūze. Jeigu būtų nuosekliai atakuojami objektai prie Raudonosios jūros arba laivyba Bab al Mandebo sąsiauryje, Saudo Arabijai būtų sunkiau kompensuoti iš Persijos įlankos neišgabenamus kiekius.

Didesnė JAV, Kanados ir Gajanos gavyba neužps viso trūkumo

Aukštos kainos skatina daugiau naftos tiekti Hormūzo sąsiaurio nekontroliuojančias valstybes. Gavybą didina Jungtinės Valstijos, Kanada ir Gajana. Papildomi kiekiai iš Atlanto regiono padeda sušvelninti tiekimo deficitą, tačiau negali greitai ir visiškai pakeisti Persijos įlankos naftos.

Tarptautinė energetikos agentūra rugpjūtį prognozavo, kad pasaulinė naftos pasiūla 2026 metais gali sumažėti 4,3 mln. barelių per parą, arba maždaug 4 procentais. Tai reikštų vieną didžiausių metinių pasiūlos nuosmukių per pastaruosius dešimtmečius.

Be bendro kiekio, svarbi ir naftos kokybė. Skirtingos naftos rūšys skiriasi tankiu ir sieros kiekiu, o naftos perdirbimo gamyklos pritaikytos konkrečiai žaliavai. Todėl Persijos įlankos sunkesnės naftos negalima visais atvejais paprastai pakeisti lengvesne JAV ar Gajanos nafta.

Bankai didina naftos kainų prognozes, bet rinka išlieka itin nepastovi

„Goldman Sachs“, „Bank of America“ ir HSBC pastarosiomis dienomis padidino naftos kainų prognozes. Šie sprendimai rodo, kad finansų institucijos nebevertina konflikto kaip trumpalaikio sutrikimo, kurio poveikis išnyks vos po kelių prekybos sesijų.

Vis dėlto dabartinės kainos nėra vien faktinio naftos trūkumo matas. Jose taip pat atsispindi draudimo įmokos, tanklaivių frachto kainos, galimų atakų rizika, spekuliacinės pozicijos ir lūkesčiai dėl būsimų derybų. Bet kokia žinia apie paliaubas ar saugesnį laivybos koridorių galėtų staigiai sumažinti kainas.

2026 metais naftos rinka jau patyrė kelis tokius svyravimus. Kovo mėnesį konflikto pradžioje „Brent“ buvo smarkiai pabrangusi ir trumpam pasiekė apie 126 dolerius, tačiau vėliau atpigo, kai atsirado vilčių dėl derybų ir dalinio laivybos atkūrimo. Dabartinis sugrįžimas virš 100 dolerių rodo, kad ankstesnis stabilizavimasis nebuvo tvarus.

Brangesnė nafta gali vėl padidinti infliaciją Europoje

Europos šalys yra didelės energijos importuotojos, todėl naftos kainų augimas greitai persiduoda transporto, logistikos, aviacijos, chemijos pramonės ir žemės ūkio sąnaudoms. Pirmiausia pokytį pajunta degalų rinkos, tačiau vėliau jis įtraukiamas ir į prekių pristatymo bei gamybos kainas.

Poveikis gyventojams priklausys nuo to, kiek ilgai „Brent“ išliks virš 100 dolerių, kaip keisis euro ir dolerio kursas bei kokius mokesčius degalams taiko atskiros valstybės. Kadangi nafta tarptautinėje rinkoje parduodama doleriais, silpnesnis euras europiečiams dar labiau padidintų importo kainą.

Ilgalaikis energetikos brangimas gali apsunkinti Europos Centrinio Banko sprendimus. Jeigu energijos kainos vėl padidins bendrąją infliaciją, ECB teks rinktis tarp kainų stabilumo ir silpnėjančios ekonomikos rėmimo. Tokiu atveju palūkanų mažinimas būtų atidėtas, o užsitęsęs kainų šokas galėtų net atnaujinti diskusijas apie jų didinimą.

Lietuvoje poveikis pirmiausia pasimatytų degalinėse ir transporto sąnaudose

Lietuvos degalų kainos nėra tiesiogiai susietos su vienos dienos „Brent“ pokyčiu. Galutinę benzino ir dyzelino kainą sudaro žaliavos ir perdirbtų produktų kaina, akcizai, pridėtinės vertės mokestis, biokomponentai, transportavimas bei prekybininkų maržos.

Vis dėlto, jeigu nafta ilgesnį laiką kainuotų daugiau nei 100 dolerių, didmeninės degalų kainos neišvengiamai kiltų. Brangesnis dyzelinas didintų kelių transporto, žemės ūkio ir statybų sektorių sąnaudas, o dalis jų vėliau būtų perkelta vartotojams.

Didžiausias pavojus kyla ne dėl vienos kainos ribos, bet dėl konflikto išplitimo į abi pagrindines regiono eksporto kryptis. Jei vienu metu liktų apribotas Hormūzo sąsiauris ir būtų sutrikdyta laivyba Raudonojoje jūroje, pasaulio ekonomika susidurtų ne tik su brangesne nafta, bet ir su fiziniu jos trūkumu.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). Oil Surges Past $100 a Barrel Again as US-Iran Clashes Intensify. https://www.euronews.com/business/2026/09/09/oil-surges-past-100-a-barrel-again-as-us-iran-clashes-intensify

„Reuters“. (2026). Iran Attacks US Base in Jordan, Ships Near Hormuz After Tankers Sunk. https://www.reuters.com/world/middle-east/iran-attacks-us-base-jordan-ships-near-hormuz-after-tankers-sunk-2026-09-09/