Narai mėgėjai aptiko 1500 metų senumo Romos imperijos monetų lobį

Pramogos vandenyje leido atrasti istorinį lobį

Įsivaizduokite įprastą atostogų Ispanijoje idilę. Puikus kraštovaizdis, šiluma, žydra jūra. Tačiau, su šeima išsiruošus panardyti, jūs imate ir aptinkate maždaug 1500 metų senumo lobį [1]. Kad ir kaip neįtikinamai tai skambėtų, būtent taip ir nutiko Ispanijoje, turistų pilname Viduržemio jūros Chabijos miestelyje.

Su kitais šeimos nariais atostogavę svainiai, Luisas Lensas Pardo ir Cesaras Gimeno Alcala, būdami toli gražu ne profesionalūs narai, nusprendė savo jėgas išbandyti vienoje iš įlankų ir visiškai netikėtai tapo svarbaus istorinio paveldo radybų dalimi.

Rugpjūčio 24-ąją vyrai tiesiog išsirengė panardyti ir visiškai nesitikėjo aptikti 8 Romos imperijos laikus menančias monetas. Vėliau, į vandenis sugrįžę profesionalūs archeologai aptiko dar 45 monetas. Visa atrasta kolekcija sudaryta iš 53 romėniškų monetų, kurios buvo atidžiai ištirtos.

Alikantės universiteto tyrimų ir istorinio paveldo instituto profesoriai patikino, kad monetos gali būti susietos su vėlyvuoju Romos imperijos laikotarpiu: maždaug IV amžiaus pabaiga ir V pradžia [2]. Vis tik, visoje šioje istorijoje bene netikėčiausiu faktu yra tai, kad monetos yra puikiai išsilaikiusios: galima perskaityti išgraviruotus žymenis bei užrašus.

Pavyzdžiui, 3 monetos priskiriamos Valentiniano I valdymo periodui, 7 Valentiniano II. Su Honorijaus valdymu siejamos 10 monetų, Teodosijaus 15 monetų, su Arkadijaus 17. Viena moneta vis dar nėra tiksliai ištirta. Nors didžiąją dalį kolekcijos radinių aptiko jau profesionalūs tyrėjai, didelio masto radybos darbus paskatino būtent narų mėgėjų netikėtumas. Tuomet jau įsitraukė kultūros bei paveldo institucijos, noriai talkino ir Chabijos miestelio savivaldybė.

Viena didžiausių kolekcijų Europoje

Jau dabar neabejojama, kad kolekcija yra itin vertinga. Stebina ne tik tai, kaip puikiai monetos išsilaikė. Spėliojama, kas gi jūros dugne galėjo jas paslėpti. Labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad turtingas vietinis žemvaldys norėjo apsaugoti savo turtus nuo barbarų antpuolių, kurie tuo metu buvo itin dažni.

Pirmieji tamsiuose vandenyse pastebėję švytintį auksą, svainiai L.L. Pardo ir C. G. Alcala teigia, kad monetą aptiko mažame tarpelyje, primenančiame siaurą butelio kaklelį. Tik išplaukę į krantą ir nuvalę savo radinį jie pastebėjo senovines graviūras. Tuomet į vandenis sugrįžta jau apsiginklavus peiliu ir aptikta daugiau monetų. Apie savo radinius vyrai pranešė vietos pareigūnams [3].

Alikantės universiteto istorijos profesorius Jaime Molina Vidal teigia, kad rastoji kolekcija yra didžiausia Romos imperijos laikus menanti kolekcija, aptikta Europoje. Profesorius teigia:

„Tai labai vertingas ir svarbus atradimas. Juk čia archeologinis dokumentas iš tų laikų, kai žemes pasiekė alanai", – teigia J. M. Vidal.

Būtent alanai, kartu su vandalais bei švabais tapo Romos imperijos žlugimo priežastimi. Nuolatiniai antpuoliai, nusilpusi ekonomika bei vidiniai nesutarimai palaidojo vieną svarbiausią imperiją. Vis tik, to laikmečio detalės net ir šiandien geba papasakoti savo istoriją.

Po pakartotinės analizės, kuri galimai parodys realią monetų vertę, jos bus eksponuojamos Blasco archeologijos ir etnografijos muziejuje. Tuo tarpu vietos valdžia papildomiems archeologų darbams skyrė 17,800 eurų paramą [4]. Narai mėgėjai, kurie pirmieji ir aptiko monetas apdovanoti nebuvo.

Monetos – svarbus istorinis artefaktas

Pastaraisiais metais tokių atradimų pasitaiko vis dažniau, o jie gali daug ką papasakoti apie anuometį gyvenimą bei žmones. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį, JAV, Rodo saloje buvo aptiktos monetos susijusios su ne vieną amžių regione pasakojama istorija apie piratus.

Manoma, kad žiaurus anglų piratas bėgdamas nuo teisėsaugos, netoli Rodo salos krantų nuskandino savo laivą pilną musulmonų piligrimų. Piratas Henris Everis apsimetė vergų pardavėju, pakišo kyšį policininkams ir amžiams pradingo. Rastos monetos galėjo būti būtent tos, kuriomis jis ir papirko policininkus [5].

Vasarą, netoli Meno salos buvo rastas 87 sidabrinių monetų lobis. Ekspertai įvertinę ir apžiūrėję radybas nustatė, kad šios monetos galėjo būti naudojamos tarptautinėje prekyboje. Jos taip pat buvo decentralizuotos, tad šiek tiek primena šiuolaikinius bitkoinus [6]. Manoma, kad tai vikingų lobis, vandenyje pamestas maždaug 1035-aisiais.

Žmonės entuziastingai įsitraukia į tokių lobių paiešką, nors jų vertė kartais ir nėra tokia didelė kaip galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų, lobiams priskiriamos visos radybos, senesnės nei 300 metų amžiaus ir apimančios bent dvi monetas ar tauriuosius metalus. Tiesa, dažnai jų vertė būna itin menka, tačiau patys atradėjai nors trumpam gali pasijusti tikrais archeologais.