NASA marsaeigis pradėjo intensyvias gyvybės Marse paieškas

Paimtos uolienos keliaus į Žemę

NASA marsaeigis „Perseverance“ nuo vakar pradėjo itin svarbią kelionę po Marsą. Šešiaratis robotas keliauja senovine upės delta, kurioje nusileido atsidūręs šioje planetoje. Jis riedės aukštyn, vis sustodamas tyrinėti uolienų, kurios atrodo kaip turinčios didžiausią galimybę išsaugoti ankstesnio gyvenimo planetoje įrodymus.

Vėliau, grįždamas žemyn, marsaeigis surinks kai kuriuos šių uolienų mėginius ir paliks juos deltos apačioje. Tokiu būdu kitų misijų metu tereikės paimti jau surinktas uolienas ir jas saugiai pargabenti tyrimams. NASA planuoja, jog surinkta medžiaga bus nuskraidinta į Žemę ir galės būti išsamiai apžiūrinėjama 2030 metais. Prie šio projekto dirbanti dr. Katie Stack Morgan sakė [1]:

„Tai yra uolienos, kurios, mūsų manymu, turi didžiausią potencialą būti išlaikiusios senovės gyvybės ženklus ir taip pat kurios gali papasakoti mums apie Marso klimatą bei kaip jis keitėsi laikui bėgant.“

Manoma jog šioje vietoje prieš 3,9–3,5 mlrd. metų tyvuliavo maždaug 500 metrų gylio ežeras, o į jį tekėjo net keletas upių. Mokslininkai tiki, jog 45 kilometrų pločio baseine galėjo susikaupti bei išlikti senovinių organinių medžiagų molekulių ir kitokių mikroorganizmų gyvybės pėdsakų. Jei tokie spėjimai pasitvirtintų, galėtume sakyti, kad Žemė tikrai nėra vienintelė planeta, kuri kažkada pasižymėjo gyvais organizmais.

Marsaeigis nusileido prieš daugiau nei metus

Žinoma, pats 2,5 mlrd. JAV dolerių kainavęs marsaeigis Marse nusileido jau seniau. Į 45 kilometrų kraterio vidurį jis pateko dar praėjusių metų vasario 18 dieną.

Per šį laiką „Perseverance“ išbandė savo įrankius, skraidė eksperimentiniu malūnsparniu ir rinko esminę informaciją apie jį supančią aplinką. Vieta, kurioje nusileido marsaeigis, pakankamai sudėtinga – akmenynai, biraus smėlio plotai, aukšti deltos pakraščiai.

Tačiau nors „Perseverance“ Marse išbuvo daugiau nei metus, uolienų tyrinėjimas ir jų rinkimas skraidinimui į Žemę iki šiol dar nebuvo atliktas. Mokslininkai tikisi, jog bus rasta mažiausiai penkios uolienų rūšys. Tarp jų – moliai ir karbonatai, kurie turi didelį potencialą išsaugoti kažkada egzistavusios gyvybės pėdsakus.

Karbonatai susidaro sąveikaujant atmosferos dujoms, vandeniui ir kitokioms uolienoms, tad jie yra puikus šaltinis mėginant išsiaiškinti, ar planetoje buvo gyvybei tinkamos sąlygos. Prie šios misijos prisidedanti mokslininkė prof. Briony Horgan sakė:

„Sužinosime apie šio senovinio ežero chemiją, ar jo vandenys buvo rūgštūs, ar neutralūs, ar tai buvo gyvenama aplinka ir kokią gyvybę ji galėjo palaikyti.“

Ar Marse egzistavo gyvybė sužinosime dar negreitai

Nors į Marsą nusiųstas išties brangus ir išmanius instrumentus turintis robotas, tačiau mažai tikėtina, jog pats „Perseverance“ sugebės pateikti konkrečių įrodymų, jog šioje planetoje egzistavo gyvybė. Net ir Žemėje prieš milijardus metų egzistavusių mikrobų įrodymai yra sunkiai interpretuojami ir dažnai mokslininkai ginčijasi, kurie įrodymai tikri, o kurie – tik spėlionės. Tad su Marso uolienomis laukia dar sudėtingesnis darbas.

Iš „Perseverance“ tikimasi, jog jis tiesiog atrinks tinkamus uolienų mėginius, o išsamesni tyrimai vyks jau Žemėje. Su šia NASA ekspedicija susiję specialistai tikina, jog būtina atlikti itin griežtą tyrimą su visomis pažangiausiomis technologijomis, kurias galima rasti tik didžiausiose laboratorijose. Juk teiginys, kad kitoje Saulės sistemos planetoje gali gyventi mikroskopinė gyvybė, yra išties sensacingas, tad turi būti pagrįstas nenuginčijamais įrodymais.

Tikimasi, jog pirmąją uolieną į saugojimui skirtą vietą marsaeigis atgabens šių metų pabaigoje, kai po atsargios ir ilgos kelionės grįš į kraterio apačią.

NASA drauge su Europos kosmoso agentūra jau planuoja misijas, kurių metu būtų paimti surinkti mėginiai. Manoma, jog dešimtmečio pabaigoje į Marsą turėtų iškeliauti dar vienas marsaeigis, Marso raketa ir erdvėlaivis, kuris pargabens uolienas.